Martynonių kaime (Pandėlio sen.) – neramu: gyventojai, dvejus metus skandinti netvarkingo vandentiekio, o gruodžio viduryje palikti be geriamojo vandens, ieško pagalbos. Prakiurę vandentiekio vamzdžiai atkasti, tačiau nesuremontuoti.
Liko be vandens
Dėl kiauro vandentiekio, kurio vanduo sėmė kelių sodybų kiemus ir pastatus, martynoniškiai vargo dvejus metus. Ieškodami pagalbos kaimiečiai beldėsi į Lailūnų žemės ūkio bendrovės, kuriai priklauso trasa, vadovų sąžinę, ne kartą kreipės į Pandėlio seniūną Romualdą Varanių.
Gruodžio 14 d. Martynonių kaimo žmonės, prie vandentiekio trasos pamatę techniką, apsidžiaugė: pagaliau bus suremontuotas prakiuręs vamzdynas ir vanduo nebesems jų sodybų. Tačiau džiūgauta buvo per anksti. Darbininkai, atkasę vamzdynus ir užblokavę kiaurus vamzdžius, išvažiavo. Trys sodybos liko be geriamojo vandens.
Pusę mėnesio kaimiečiai kentėjo ir laukė, kada pradėti darbai bus baigti.
Šią savaitę į redakciją paskambino kaimo gyventojas Albinas Tunaitis. Vyras skundėsi niekur nerandąs pagalbos, piktinosi bendrovės bei seniūnijos vadovų abejingumu. „Pusę mėnesio be vandens. Ir neaišku, kada jis atsiras“, – dėstė p. Tunaitis.
Atsiveža arba perka
Trys šeimos vandens maistui priverstos pirkti parduotuvėje arba bidonais atsigabenti jo iš gretimo kaimo. Sudėtingiausia yra garbingo amžiaus vienišai, neįgaliai Veronikai. Šiai moteriškei gelbėja kaimynai.
„40 litrų bidoną vandens man atgabena iš kito kaimo. Mano šulinys tik dviejų metrų gylio. Ten vanduo nešvarus, jo gerti negalima“, – dėstė Danutė Gliaudelienė. O vandens reikia ne tik maistui, bet ir buičiai, gyvuliams.
Ši moteris daug kartų prašė bendrovės vadovus tvarkyti jos ir kitas sodybas semiantį vandentiekį. Esą daug kartų buvo žadėta tą padaryti, tačiau vis atsirasdavo pateisinamų priežasčių, dėl kurių remontas atidėliotas: pavasario sėja, vėliau – šienapjūtė, tada – javapjūtė, po jos – rudens sėja, arimas, o vėliau – žiema su sniegu ir šalčiais…
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Aldona MINKEVIČIENĖ
