Prasideda tikrosios moksleivių ir studentų atostogos. Net tie, kuriems tokios atostogos gyvos tik prisiminimuose, šiomis dienomis giliau įkvepia liepų kvapo prisodrinto oro – baigėsi pusmetis… Parengtos ir jau beveik patvirtintos ataskaitos, sudėlioti planai iki metų pabaigos. Širdyje – geras jauduliukas: laukia trumpesnės nei moksleiviams ar studentams, bet vis dėlto atostogos. Sako, jog artėjant atostogoms žmonės emociškai jaunėja: didėja žingeidumas, ima reikštis poreikis judėti, pramogauti, net ima tarsi žiedas skleistis slaptas noras nuotykiui… Būkit atsargūs: atostogos – tas laikas, kuomet svajonės turi realiausią galimybę išsipildyti…
„Gimtasis…“, giliau įkvėpęs svaiginančio vasaros oro, ners į patį gyvenimo sūkurį: nors ir nebebus leidžiamas trečiadieniais, tačiau visu spaudos lanku didesnis jis pasieks skaitytoją ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Toks jis sugebės aprėpti net tas sritis, apie kurias mūsų skaitytojai nenori kalbėti viešai. Be herojaus pavardės papasakota istorija dažnai nėra menkesnė už tą, kuri skambi vien savo vardais, adresais ar datomis. Žmonės išgyvena keisčiausių istorijų, klysta, slysta, vėl keliasi ir tiesiasi, net stiebiasi. Mūsų laikraštis išliks gyvenimo atspindžiu, tik kur kas ryškesniu nei dažno kasdienybė. Taip ir turi būti: laikraštis savo puslapiuose saugo aktualiausias, svarbiausias, reikalingiausias, įdomiausias – skaitomiausias nūdienos žinias ir istorijas.
Dera prisipažinti, jog laikraštininkams vasara – ne pats lengviausias laikas: ne tik žurnalistams atostogos yra labai mielas laikas. Skaitėt: „Gimtasis…“ rašė apie Suvainiškio vilkus? Nė nebedrįstume taikyti sau posakio, girdi vilką ir žurnalistą kojos peni. Tačiau žadame pasiekti visus atkampiausius rajono kampelius. Tikimės ir skaitytojų netobulu išlepimu: jie ne tik mus skaitys, bet ir rašys mums, pasakos apie savo patirtį, savo gyvenimą. Rašytojo Petro Cvirkos mintį apie tylius vasaros vakarus, kai nakties šešėliai nugula pievą, pratęstume: „… išgirstu širdyje kalant norą rašyti“. Rašyk, mums, mielas skaitytojau. Pasakok apie tai, kas Tau gražu ir kas nelabai, apie tai, ką žinai tik tu vienas ir ką turi žinoti visi. Bendraudami randame gražiausius dalykus, išliekančius su mumis tol, kol mokam tai branginti. Bendraukim!
Gr inform.
