Velykinis margutis – ne tik stalo puošmena, bet ir šimtmečius iš kartos į kartą užkoduotuose raštuose perduodama žinia. Dovanojamas margutis linkėjo vaisingų metų, gero oro, dievų malonės. Nėra nė vieno negražaus margučio, nesvarbu, kuo jis išmargintas – ryžiais, svogūnų lukštais, vašku ar sintetiniais dažais.
Gražią kovo 16-osios popietę prie virtų kiaušinių palinko suaugusieji. Rokiškio lopšelio-darželio „Varpelis” auklėtoja Rimantė Gudžiūnienė vedė edukacinę pamokėlę. Ji susirinkusias Žiobiškio bibliotekos lankytojas mokė, kaip žvakidėse kaistančiu vašku išvedžioti įmantresnius ar visai paprastus raštus, čia pat kiaušinį merkė į sintetiniais dažais nuspalvintą šaltą vandenį ir jau džiaugėmės pirmuoju šiemet nudažytu velykiniu margučiu.
Iš susirinkusių margintojų būrio tik viena prisipažino velykinį stalą puošianti pačios vašku išpieštais margučiais. Kitoms edukacijos dalyvėms pats seniausias margučių gražinimo būdas tapo nauju atradimu. Marginimas vašku – labai puiki relaksacija. Žmogus atsipalaiduoja, nurimsta. Nežinia, ar natūralaus vaško kvapas taip raminamai veikia, ar pats marginimo procesas.
Nuo senų senovės ant margučio piešė tą, ką matė aplinkui – paukščio pėdelę, rūtos šakelę, žvaigždutes. Elementaru, bet visas grožis ir slypi paprastume, o laimi kantriausieji.
Virginija Ardavičienė, Žiobiškio filialo bibliotekininkė
