VšĮ Rokiškio rajono ligoninė pasižymi stipria ir gerai aprūpinta chirurgija. Kvalifikuoti gydytojai chirurgai atlieka bene visas operacijas, išskyrus specializuotas, pradedant laparotomijomis, baigiant mažai traumuojančiomis endoskopinėmis.
Skyriaus pristatymas
Rajono ligoninės Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriaus gydytojai pernai atliko per 500 chirurginių, 350 – kaulų bei raumenų operacijų.
Šioje gydymo įstaigoje yra trys operacinės. Jos visos neseniai renovuotos, aprūpintos nauja šiuolaikiška įranga: moderniais operaciniais stalais, anestezijos aparatais, apšvietimo lempomis, chirurginių instrumentų rinkiniais.
Skyriui vadovauja abdominalinės chirurgijos gydytojas Antanas Zadorožnas, dirba gydytojas chirurgas Vytenis Kazimieras Bandžiulis, ortopedai-traumatologai Vilimantas Uselis bei Robertas Baltrūnas. Pernai į jų komandą įsiliejo ortopedas-traumatologas Egidijus Jonušaitis.
Gydytojams padeda 10 bendrosios praktikos slaugytojų ir keturios jų padėjėjos.
Rajono ligoninės chirurgai ir ortopedai-traumatologai atlieka skubias ir planines apendicito, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos, kasos, kepenų ir tulžies pūslės, išvaržų (kirkšnies, bambos ar pooperacinių) ir įvairių pilvo ertmės organų (tarp jų ir endoskopines), kojų venų, ilgųjų kaulų lūžių, pilvo ertmės ir krūtinės ląstos organų, kelio sąnario, sąnarių išnirimų, raiščių, raumenų ir sausgyslių, iškrypusio pėdos nykščio korekcijos, rankų tirpimo šalinimo ir kitas operacijas.
Skubos tvarka gydomi tie pacientai, kuriuos ištinka ūmus apendicito priepuolis, kuriems reikia šalinti įstrigusias išvaržas, sąaugas, sukeliančias žarnų nepraeinamumą, trūkus skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opai ir kitais ūmiais atvejais.
Kreipiasi pavėluotai
Pokalbį su VšĮ Rokiškio rajono ligoninės Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriaus gydytojais pradėjome linksma gaida. Skyriaus vedėjas A.Zadorožnas pasidžiaugė, jog netikrų pranašų gąsdinimai pasaulio pabaiga neišsipildė ir sėkmingai sutikome 2013 m. “Dievas davė žmogui kūną ir liepė juo rūpintis”, – sakė skyriaus vedėjas ir pridūrė, kad žmonės ne visuomet to paiso. Jis, jog gydytojai pasiruošę padėti ligų kamuojamiems pacientams, svarbiausia, kad jie laiku kreiptųsi pagalbos.
Pernai pasitaikė nemažai užleistų ligų atvejų, dėl to kilo komplikacijų, o gydymas nedavė greitų rezultatų. Anot p. Zadorožno, žmonės neretai bando gydytis kaimyno ar draugo metodais, o skausmą slopina medicininiais preparatais, kurie tik trumpam pagerina savijautą, tačiau nepašalina negalavimo priežasties.
Šiuo metu Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriuje gydoma garbaus amžiaus Bronislava Misiūnienė iš Bajorų (Rokiškio kaim. sen.). Per šv. Kalėdas moteris pajuto pilvo skausmą. Jį malšino nuskausminamaisiais vaistais, o į medikus kreipėsi tik tada, kai skausmo pakęsti nebegalėjo. Atlikę tyrimus gydytojai nustatė ūmų apendicito priepuolį: plyšus storosios žarnos kirmėlinei ataugai, pūliai ir įvairios audinių irimo medžiagos pateko į pilvo ertmę, sukėlė stiprų pilvaplėvės uždegimą, o tarp pilvo organų išplito daugybiniai pūliniai.
Skyriaus vedėjas A.Zadorožnas nė neabejojo: pacientė į ligoninę atvyko per vėlai, todėl vietoj įprasto apendicito šalinimo jai prireikė išplėstinės operacijos.
Pacientė B.Misiūnienė negalėjo paaiškinti, kodėl taip ilgai delsė, tik dėkojo medikams už išgelbėtą gyvybę.
Tulžies akmenys
Anot p. Zadorožno, tulžies pūslės uždegimas – dar viena liga, kurios pavojaus pacientai neįvertina. Tulžies pūslės uždegimas ir su juo dažnai diagnozuojama akmenligė, pasak gydytojo chirurgo, tai civilizuoto pasaulio ligos, atsiradusios dėl gausiai vartojamo maisto, per mažo skysčių kiekio, sutrikusios medžiagų apykaitos.
Pagrindinė tulžies pūslės funkcija – saugoti tulžį, gaminamą kepenyse, ir išskirti ją į virškinamąjį traktą. Tirštėjant tulžiai, pūslėje ima formuotis cholesterolio, druskų ir kalcio nuosėdų akmenys. Jie būna įvairaus dydžio: nuo kelių milimetrų iki poros centimetrų skersmens. Akmenys išprovokuoja lėtinį tulžies pūslės ir kasos uždegimus, latakų užkimšimą. Liga pasireiškia priepuoliniais skausmais po dešiniuoju šonkaulių lanku, krūtinės “duobutėje”, tarpumentėje, aukšta temperatūra, pykinimu ir vėmimu.
Laiku nesuteikus pagalbos, tulžies pūslė gali pratrūkti ir po pilvo ertmę išsiskirstyti pūliniai. Ūmaus uždegimo atveju į pilvaplėvės ertmę nutekėjus tulžiai, komplikacija gali būti mirtina. Šių nelaimių, anot gydytojo chirurgo A.Zadorožno, galima išvengti pašalinus tulžį. Jau 12 metų rajono ligoninėje laparoskopiniu būdu, naudojant specialius instrumentus ir videosistemą, atliekamos tulžies šalinimo operacijos. Minimali invazija sumažina žaizdos komplikacijų riziką, pooperacinį skausmą, o pacientai greičiau grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo.
Įstrigusios išvaržos
Nemažai pacientų kreipiasi dėl įstrigusios išvaržos. Žmogaus pilvas – ertmė, kurio vidinėse sienelėse yra silpnesnių vietų. Keliant didesnį daiktą, kosint, sunkiau šlapinantis ar tuštinantis, dėl auglių, nutukimo ar kitokių priežasčių pilvo ertmėje padidėja spaudimas, o silpnesnės jos ar pilvaplėvės vietos gali trūkti. Dėl to ertmėje esantys organai, dažniausiai žarnos, pro raumenų tarpus išsiveržia į paodį. Taip formuojasi pilvo sienos išvarža. Įprasti jos simptomai – skausmas ir gumbas. Dažniausiai pasitaiko kirkšnies, šlaunies ir bambos, rečiau – pilvo, pooperacinės išvaržos. Įstrigus išvaržai sutrinka jos maišelyje esančių organų kraujotaka, vystosi jų gangrena. Tokį ligonį reikia skubiai operuoti, nes iškyla pavojus gyvybei.
Gydymas daug efektyvesnis, kai pacientas atvyksta pastebėjęs kirkšnyje ar bambos srityje guzelį, kuris kelia skausmą, didėja. Išvaržas rekomenduojama gydyti chirurginiu būdu planine tvarka. “Delsti ir kentėti tikrai neverta. Rajono ligoninės chirurgai atlieka įvairias išvaržų operacijas, naudoja specialius tinklelius, kurie sustiprina pažeistas vietas ir neleidžia formuotis pakartotinėms išvaržoms”, – aiškino p. Zadorožnas.
Naujas aparatas
Šiemet ligoninė įsigijo naują kilnojamąjį telerentgeno aparatą. Modernus ir šiuolaikiškas prietaisas naudojamas trumpųjų bei ilgųjų kaulų operacijų, specialių metalo konstrukcijų implantavimo metu. “Operuodami galime vaizdą stebėti “gyvai”. Tai padeda tiksliau fiksuoti lūžgalių padėtį, atstatyti kaulus į jų anatominę padėtį arba surasti svetimkūnį, pasimetusį minkštuosiuose audiniuose”, – teigė ortopedas-traumatologas E.Jonušaitis.
Anot jo kolegos V.Uselio, lūžusioms galūnėms gydyti yra kur kas efektyvesnis būdas nei gipsas. Tai – operacija. Jos metu lūžgaliai sujungiami plokštelėmis ir sraigtais. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kaulai yra trapesni, sunkiau gyja, o raumenys dėl sąstingio atrofuojasi ir nyksta. Po tokios operacijos ligonis pradeda judėti kur kas greičiau. Šioms operacijoms skyriaus medikai įsigijo platesnio spektro rakinamąsias plokšteles.
Sąnarių pažeidimai
Ligoninės ortopedai-traumatologai artroskopines operacijas atlieka mini invaziniu būdu. Šiuo būdu gydomi įvairūs kelio, peties, čiurnos, riešo, alkūnės, klubo sąnario pažeidimai. Dažniausiai ligoninėje operuojami kelio sąnariai. Plyšus kryžminiams raiščiams, meniskui ar pažeidus kremzlę kelio sąnarys ima strigti arba visiškai užstringa: žmogus nebegali pilnai ištiesti kojos.
Pradinėse sąnarių ligų stadijose padeda natrio hialurono injekcijos. “Sąnario skysčio, kaip ir mašinos tepalo, keitimas apsaugo sąnarį nuo trinties, o kremzles – nuo sunykimo”, – aiškino ortopedas-traumatologas R.Baltrūnas. Tačiau ši injekcija nėra pigi: hialurono ampulė kainuoja apie 200 Lt, o gydymui reikia 3-5 vaistų dozių.
Artroskopijos metu išvengiama didelio operacinio pjūvio: pažeista vieta pasiekiama ir operuojama videokameromis bei optinėmis sistemomis. Medikai įveda į sąnarį trigubai už pieštuką plonesnę videokamerą, monitoriuje apžiūri sąnarį, diagnozuoja patologiją ir tik po to atlieka operaciją. Jei laiku neišoperuojamas pažeistas kelio meniskas, vystosi sąnario kremzlės distrofiniai pakitimai, dėl to gali prireikti protezavimo operacijos. Beje, ligoninės ortopedai-traumatologai svarsto klubo sąnario endoprotezavimo galimybę. Tokių operacijų poreikis pastaruoju metu yra didelis.
Po kaulų lūžių operacijų ligoninės pacientams užsakomos aukštos kokybės ortopedijos techninės priemonės, įvairūs įtvarai, padedantys kaulams suaugti, atstatyti jų biologinę padėtį.
Tūkstančio tyrimų
“Sunegalavę rajono gyventojai kartais bergždžiai ieško stiprybės ir patarimų įvairiose gydymo įstaigose, kreipiasi į kelis specialistus, reikalauja atlikti tūkstantį ir vieną tyrimą, nesigilindami į jų reikalingumą ar naudą. Eilės pas gydytojus ir daugkartinės konsultacijos pacientus vargina, tačiau nepadeda diagnozuoti ligos ir jos įveikti”, – sakė skyriaus vadovas A.Zadorožnas. Jis ragino pacientus nesiblaškyti ir kreiptis į rajono ligoninės Konsultacijų ir diagnostikos skyrių. Jo chirurgai konsultuoja pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 14.30 val., ortopedai- traumatologai – kasdien nuo 8 val., o ūmių negalavimų atvejais gydytojai apžiūri pacientus jiems patogiu laiku.
Chirurgijos ir ortopedijos-traumatologijos skyriuje suburtas puikus kolektyvas, pooperaciniu laikotarpiu pacientus slaugo ir prižiūri aukštos kvalifikacijos ir didelę patirtį turinčios bendrosios praktikos slaugytojos.
Patyrę rajono ligoninės chirurgai ir ortopedai-traumatologai, diagnozavę negalavimo priežastį, pasiūlys išeitį: medikamentinį gydymą, intervenciją, o jei nebus galimybės problemos išspręsti vietoje, pacientą nukreips ir dėl konsultacijos susitars su tretinio lygio medicinos įstaigos specialistais.
Užs. 115
Dalia ZIBOLIENĖ
