“Oma – mama, apa – tėtis, šinmun – laikraštis”, – įgudusia ranka braižydama keistus ženklus apie pasirinktas studijas pasakoti pradėjo 20-metė rokiškėnė Aida Galvelytė. Ji Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos studijas kremta jau antrus metus. Mergina dabar mokosi korėjiečių kalbos, o vėlesniuose kursuose planuoja “prisijaukinti” ir egzotiškąją japonų…
“Čonun rokiskisga saranhėjo”, – melodinga korėjiečių kalba taria Aida ir skubiai išverčia: “Aš myliu Rokiškį”. Mergina, paklausta, ar sudėtinga jos studijuojama kalba, papurto galvą. “Daugelis mano, jog korėjiečių kalba yra tokia pati, kaip ir kinų, tačiau anaiptol. Korėjiečių kalba turi raidyną, o ne galybę tam tikrą reikšmę turinčių hieroglifų. Korėjiečių žodynai sudaryti pagal priebalses, kurių yra tik 14. Taip pat yra balsės, jų irgi – 14. Žinant šiuos rašmenis, jau galima sudarinėti žodžius. Rašoma – kaip ir lietuvių kalboje – iš kairės į dešinę. Korėjiečių kalba gana panaši į rusų, nes žinant raides, jau galima skaityti ir taisyklingai ištarti žodžius”, – pasakojo Aida.
Kaip nutiko, kad puikiai mokykloje besimokiusi, aukštais baigiamųjų egzaminų rezultatais įvertinta, Aida nepasirinko ypač populiarių medicinos, informacinių technologijų ar kitų tarp darbdavių itin paklausių studijų? Mergina tik šypsosi ir tvirtina, jog ją vilioja Azijos šalių kultūra, o norą mokytis kalbų pajutusi vyresnėse klasėse. “Labiausiai domino Pietų Korėja. Kodėl? Todėl, kad stipriai “užkabino” internete draugės rastos korėjietiškos dainos. Nuo to laiko mano laisvalaikyje atsirado korėjietiška popmuzika bei filmai. Tiesa, studijuoti korėjiečių kalbos neplanavau, nes norinčiųjų ją mokytis mažos, vos dešimties žmonių, grupės Vilniaus universitete buvo renkamos tik kas dvejus metus. Tačiau likus mėnesiui iki studijų prašymo pildymo dar sykį peržvelgiau visas siūlomas specialybes ir netikėtai aptikau naują specialybę VDU. Nusprendžiau pabandyti ir… tikrai nesigailiu”, – kukliai šypsosi pašnekovė.
Plačiau – šeštadienio GR
Agnė Mackuvienė
