Egiptas – daugeliui mūsų gerai pažįstamas ir ne kartą lankytas. Tikrai esame matę arba bent jau girdėję apie pasaulio stebuklą – Gizos piramides, neišdžiūstantį Nilą ir Raudonosios jūros koralinius rifus. Tačiau šį kartą noriu Jums papasakoti apie kitokį Egiptą, apie žemės lopinėlį, vadinamą Sinajumi.
Atplaiša
Sinajaus pusiasalis – tai tarsi Egipto atplaiša. Nors jis ir priklauso Egipto valstybei, tačiau savo gamta, žmonėmis ir net žemynu skiriasi. Nuo žemyninio Egipto Sinajus atskirtas Raudonąja jūra ir priklauso Azijai. Pusiasalio pavadinimas kilęs nuo semitiško žodžio „sen“, reiškiančio dantis. Važiuodami per šį pusiasalį tikrai pastebėsite, kaip dantytos kalnų viršūnės negailestingai remia dangų, o akys ima lėtai pratintis prie nesibaigiančio dykumos reljefo. Keista, kokia iškalbinga gali būti dykuma. Nors ji atrodo tuščia ir nyki, tačiau geriau ją pažinęs imi suprasti, kad čia aptinkama ir vandens, ir savitų augalų, be kurių vietiniai gyventojai neįsivaizduoja savo kasdienybės.
Dykumų žmonės
Vietiniai Sinajaus valdovai – beduinai. Jie nugali dykumą savo išmintimi, amžių patirtimi ir valdo ją fiziškai. Kiekvienas dykumos plotelis, net ir tas, kuriame stovi prašmatnūs viešbučiai, priklauso beduinams. Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šie žmonės – vargani skurdžiai. Jeigu žinotume apie juos daugiau, suprastume, kad paprastumas – jų gyvenimo stilius, už kurio slepiasi dideli turtai.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Ieva MALŪKIENĖ
