Jūžintuose jau 11 metų globojami proto ir dvasios negalios kamuojami rajono gyventojai. Prieš penkerius metus jų globą perėmė Rokiškio rajono socialinės paramos centras. Šiuo metu čia gyvena 14 neįgaliųjų. Jų prieglobstis ne itin jaukus: pro senus medinius langus švilpia vėjai, išlūžusi kitados prabangi kambarių grindų danga, nusilaupę laiptinių sienų dažai… Ir nutarė centras rengti projektą…
Steigs dienos centrą
Dabar jau žinoma, kad projektas “Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra Rokiškio rajone, įsteigiant Jūžintų dienos ir trumpalaikės socialinės globos centrą”, kurį ir parengė Socialinės paramos centras, bus finansuojamas pagal Eurpos Sąjungos (ES) 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto “Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra” priemonę “Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra”. Projekto vertė – 1 mln. 119 tūkst. litų. Sanglaudos fondo lėšos sudarys 951,1 tūkst. litų, arba 85 proc. projekto vertės. Rajono savivaldybės indėlis – 167,9 tūkst. litų, arba 15 proc. visos sumos. Projektą planuojama pradėti kitų metų sausį, baigti – 2012-ųjų rugpjūtį.
Kapitalinis remontas
Prieš 11 metų rajono savivaldybės ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos “Viltis” pastangomis buvo įkurtas Jūžintų darbinio užimtumo centras, kuriame globojami ir ugdomi proto negalią turintys suaugusieji rajono gyventojai. Centras įkurtas buvusio Jūžintų vaikų darželio patalpose, pritaikius jas neįgaliųjų poreikiams. 2005 m. šią įstaigą rajono savivaldybė perdavė Socialinės paramos centrui.
Už gautas lėšas Socialinės paramos centras kapitališkai susiremontuos patalpas. Taip pat planuojama pakeisti senus langus ir duris, renovuoti vandentiekio, nuotekų, vėdinimo sistemas, suremontuoti sienas, lubas, grindis; pakeisti elektros instaliaciją sanitarinius mazgus; įsigyti virtuvei reikalingus įrankius, baldus; kompiuterinę įrangą, tikslinę transporto priemonę. Jūžintų dienos ir trumpalaikės socialinės globos centre bus teikiamos maitinimo, asmens higienos, užimtumo, darbinių įgūdžių ugdymo, kineziterapijos, sveikatos priežiūros, laisvalaikio organizavimo, bendravimo, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos.
Didelis poreikis
Socialinės paramos skyriaus patalpose Jūžintuose ir dabar teikiamos dienos centro paslaugos. Čia globojami ir lavinami dvasinės negalios kamuojami ar senyvi rajono žmonės. Pasak rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyriausiosios specialistės Zitos Čaplikienės, šiuo metu dienos globa – itin aktuali paslauga. Skyriaus specialistai prognozuoja, kad rajone yra per 100 proto negalią turinčių žmonių, o asmenų su psichine negalia dar daugiau. “Globoti dvasine liga sergantį žmogų jo artimiesiems – sunki našta ir pareiga: tokiam ligoniui rasti kvalifikuotą prižiūrėtoją yra labai sunku. Proto negalios asmeniu besirūpinantiems artimiesiems tenka atsisakyti darbo, o ir poilsio bei laisvalaikio. Dienos centro paslaugos – puiki išeitis, palengvinanti ligonio ir jo artimųjų gyvenimą. Tai naudinga ir valstybei: neįgaliojo globėjas, patikėjęs priežiūrą Dienos centro specialistams, gali grįžti į darbo rinką”, – pasakojo specialistė.
Centras pacientų globa rūpinasi nuo pirmadienio iki penktadienio. “Neįgaliuosius mokome socialinių įgūdžių, rūpintis savimi, jų ugdymui taikome meno terapiją. Manau, kad Dienos centro paslaugų poreikis rajone augs. ES ir rajono savivaldybės lėšomis įkurtame Jūžintų dienos ir trumpalaikės socialinės globos centre bus teikiamos dar kokybiškesnės paslaugos ir taps labiau prieinamos rajono neįgaliesiems”, – sakė p. Čaplikienė.
Audronė KAUPIENĖ
Socialinės paramos centro direktorė
Širdį suspaudžia, kai manęs klausia, kiek per metus kainuoja vieno globotinio, turinčio dvasinę negalią, išlaikymas Jūžintuose. Ar įmanoma išmatuoti pinigais rūpestį likimo nuskriaustu žmogumi? Ar įmanoma išmatuoti jo artimųjų dėkingumą ir džiaugsmo ašaras pamačius, jog sunkią negalią turintis žmogus išmoko pats susišukuoti plaukus, popieriaus lape drebančia ranka parašyti sakinį, įsisiūti sagą, nueiti į parduotuvę? Ar įmanoma suskaičiuoti, kiek laimi valstybė, kai artimieji, patikėję sunkų dvasios ligonį specialistų globai, vėl gali grįžti į darbą, ima mokėti mokesčius valstybei?
Neįgaliesiems reikalingas bendravimas, šiluma, jaukumas. Mūsų centro patalpos Jūžintuose nėra tokios gražios, patogios ir jaukios, kokių norėtume. Pastatas statytas 1988 m. Tuo laikmečiu jis buvo prabangus: dideli langai, aukšti, erdvūs kambariai, grindys išklotos parketu. Tačiau laikui bėgant mediniai langai prarado sandarumą, parketas išsiklaipė nuo neįgaliųjų vežimėlių ratų. Nuolat sulaukiame higienistų priekaištų dėl neremontuotos virtuvės. O ką bekalbėti apie išlaidas pastato šildymui? Sulaukiame milžiniškų sąskaitų, nes šildymui naudojama elektros energija. Projekto dėka bus pakeisti langai, apšiltintos sienos. Energetikos specialistai sakė, jog po renovacijos sąskaitos už šildymą turėtų sumažėti triskart! O globotiniai gyvens ir dirbs dar jaukesniuose, šiltesniuose kambariuose.
Menka paslaptis: šiuo metu kai kurie globėjai nenori mūsų globai patikėti neįgalių artimųjų, nes baiminasi, jog jie peršals. Suprantame jų baimę: jiems negalios kamuojamas artimas žmogus – pats brangiausias ir svarbiausias gyvenime. Todėl tikimės, jog projekto dėka sukursime savo globotiniams jaukesnę ir saugesnę aplinką.
Zita MATUZONIENĖ, lopšelio-darželio “Pumpurėlis” direktorė
Tokie neįgaliųjų ugdymo centrai labai reikalingi. Rajono vaikai, turintys dvasios negalią, ugdomi mūsų darželyje, o paaugę sveikesnieji iškeliauja į Pandėlio gimnazijos specialiąsias klases. O kur glaustis tiems, kuriems negalia neleidžia mokytis? Arba tiems, kurie sulaukė pilnametystės, tačiau dėl ligos negali savarankiškai gyventi? Jie tampa tik tėvų, artimųjų rūpesčiu. Prižiūrėti dvasios negalią turintį žmogų nelengva: neretai pagyvenę tėvai nebesusitvarko su užaugusiais, fiziškai stipriais vaikais. Pagaliau ne kiekviena šeima geba ugdyti neįgalų žmogų, jį lavinti, mokyti savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Lankiausi Danijoje, domėjausi šios šalies valstybinių institucijų patirtimi ugdyti dvasios negalią turinčius žmones. Ten jie gyvena specialiuose globos namuose. Šalia jų – daržas, kuriame auginamos daržovės. Globotiniai prižiūri ir gyvulėlius: laiko triušius, arklį. Sveikesnieji net darbo susiranda: vienas globotinis išvežioja pirkėjams miestelio kepyklos duoną, kita globotinė ruošia gardžią kavą savo draugams, globos namų personalui bei svečiams. Ten kiekvienas žmogus užimtas tiek, kiek leidžia jo sveikata ir protinė galia. Manyčiau, ir Lietuvoje turėtų būti kuriami panašūs namai dvasios negalią turintiems žmonėms. Tokiuose namuose jie ne tik būtų prižiūrimi, maitinami, bet ir mokomi savarankiško gyvenimo įgūdžių.
Audronė BALTUŠKAITĖ, Jūžintų seniūnė
Džiugu, kad bus renovuojamas Socialinės paramos skyriaus Jūžintų dienos centras. Prieš dešimtmetį jis įkurtas buvusio vaikų darželio patalpose. Šį pastatą pritaikant neįgaliųjų centrui buvo išgriauta katilinė. Didžiulis dviejų aukštų pastatas šildomas elektra. Išlaidos milžiniškos, o pro senus, nesandarius medinius langus švilpia vėjai. Rajono savivaldybės lėšomis jau suremontuotas stogas, o jei dar bus pakeisti langai ir apšiltintos sienos, šildymo išlaidos sumažės pusiau. Neseniai ES fondų lėšomis buvo suremontuota šio pastato pirmame aukšte įsikūrusi Jūžintų ambulatorija. Pacientai džiaugiasi jaukiais, šiltais gydytojų kabinetais, o elektros energijos jiems šildyti sunaudojama gerokai mažiau nei iki remonto. Tokio efekto tikimės renovavus Jūžintų dienos centrą.
Džiugu, kad rūpinamasi negalią turinčiais žmonėmis, kad jie turės jaukesnius, gražesnius, šiltesnius namus. Tokie namai – didžiulė paspirtis rajono gyventojams, globojantiems neįgalius artimuosius. Šiame centre dienas leidžia ir viena Jūžintų gyventoja. Ji serga reta liga, kuri progresuoja. Šios moters be priežiūros negalima palikti nė minutei. Jos artimieji ramūs: jie žino, kad neįgalia giminaite bus tinkamai pasirūpinta.
Lina Dūdaitė
