Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietės žmonės ilgisi dėmesio ir bendravimo, todėl laiškininko vizitas ar viešnagė bibliotekoje jiems ne tik praskaidrina dieną, bet ir nuramina širdį. „Bibliotekininkas – ir draugas, ir psichologas, o kartais – net kunigas“, – taip savo pareigas apibūdina Panemunėlio geležinkelio stoties bibliotekininkė Rima Maciūnaitė.
Pasigenda veiklos
Panemunėlio geležinkelio stotis – nemažas miestelis. Jame įsikūrusi seniūnija, veikia vaikų darželis, pagrindinė mokykla, daugiafunkcis Kultūros centras, biblioteka, tebeveikia pašto skyrius. Miestelio centre burzgia sunkiasvorė kelininkų technika – vykdomas projektas “Kompleksinis Panemunėlio geležinkelio stoties centrinės gyvenvietės dalies sutvarkymas ir plėtra“. Atnaujinamos miestelio gatvės, gerinama jo infrastruktūra.
Net vidurdienį šioje gyvenvietėje – visiška ramybė. Išpuoselėti, ryškiaspalvėmis gėlėmis žydintys miestelio namų kiemai tušti. Maža lankytojų ir tenykščiame pašto skyriuje. Tik štai jo darbuotojoms veiklos netrūksta – moterys įtemptai šifruoja, ką senučiukė panemunėlietė užrašė savo mokėjimų už elektrą knygelėje: skaitiklių parodymai pakeverzoti it vištos kojele. Knygelės savininkė joms ne pagalbininkė: ji nebeprisimena, ką tie nelemti skaitikliai rodė. Vis dėlto pašto darbuotojoms pavyko iššifruoti jų duomenis, ir senutė sėkmingai apmokėjo sąskaitą už elektrą.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Lina DŪDAITĖ
