Bene prieš porą metų režisierius Jonas Buziliauskas išėjo iš Rokiškio kultūros centro ir išvažiavo iš mūsų miesto. Talentingas, įvertintas premija ir žiūrovų dėmesiu, daug pasiekęs, Rokiškio liaudies teatrą išvežęs ne tik į Europos festivalius, bet ir už Atlanto. „Erelnyčia“, „Sofija Tyzenhauzaitė“, „Triušių sala“, „Didysis geismas“, „Amerika pirty“… Spektaklius galima būtų vardyti ir vardyti, jo kūrybos braižas ir stilius pažįstami ne vienam. O kur dar jo organizuojami „Interrampos“ festivaliai?! Jam priklauso ir „Nikodemų“ idėja.
Susiklostė aplinkybės… Nemalonu apie tai rašyti, bet teisybės dėlei turime prisiminti: Gruzijoje režisierius neblaivus reprezentavo Lietuvą ir mūsų kraštą. Apie tai nebuvo nutylėta. Jis išvyko iš Rokiškio…
Šiandien Jonas gyvena Klaipėdoje, turi savo teatrą, dirba Kultūros centre. Gyvenimą jis pradėjo nuo nulio…
Tačiau ir Rokiškis Jonui nesvetimas – čia liko jo vaikai, draugai. Verslininkas Leonardas Šablinskas režisierių pakvietė su jaunimu statyti spektaklį „Mindaugas“.
Apie gyvenimą ir teatrą su režisieriumi J.BUZILIAUSKU ir kalbėjomės kūrybinio proceso metu.
– Kodėl būtent Jūs statote spektaklį Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga? Juk yra kūrėjų ir Rokiškyje?
– Žinau, jog statyti spektaklį buvo siūlyta rokiškėnams. Bent jau Jaunimo teatro režisierius Justinas Krisiūnas tokį siūlymą gavo. Atsisakė. Tada L.Šablinskas paskambino man. Neatsisakiau. Čia – ne Rokiškio liaudies teatro spektaklis. Juk ne Rokiškio teatre ir statau.
– O jei pakviestų ir Liaudies teatras kažką kurti? Juk jis jums labiausia padėjo atsiskleisti kaip kūrėjui?
– Niekas man to nesiūlys. Tačiau bet kuriuo atveju siūlymas būtų svarstomas. Tik svarbu, ar yra prasmė.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Reda MILAKNIENĖ
