Šį šeštadienį režisierius Justinas Krisiūnas švęs 30-metį, o jo vadovaujamam Jaunimo teatrui šį mėnesį sukanka 7-eri. Kur besukome interviu, mintys vis nukrypdavo į svarbiausią ir karščiausią šių metų J.Krisiūno darbą – baigiamą kurti filmą „Emigrantai“, atsiradusį po griausmingai nuskambėjusio to paties pavadinimo spektaklio pagal paties J.Krisiūno scenarijų.
– Primink pagrindinius Jaunimo teatro spektaklius ir jo veiklos pradžią.
– Viskas prasidėjo Kultūros centre, kai perėmiau teatro būrelį iš režisierės Sonatos Babickienės: ji išvažiavo direktoriauti į Pandėlio meninio lavinimo centrą.
Per septynerius metus pastačiau dešimt spektaklių: su jaunimu – „Liftas“, „Žaidimas be taisyklių“, „Literatūros pamokos“, „Dangus neturi išrinktųjų“, „Čipolinas“, „Pokeris“, „Emigrantai“, „Pabėgimas į Akropolį“, su suaugusiaisiais – „Džiazas už dyką“ ir „Užsklęstos durys“. Dar buvo muzikiniai projektai „Tikėki pasaka“ ir „Myliu“. Mūsų iniciatyva rengiamas respublikinis jaunimo teatrų festivalis „Trumpas sujungimas“. Šiuo metu Rokiškio jaunimo teatras – vienas žinomiausių Lietuvoje: tai sakau drąsiai.
– Pažiūrėti jūsų spektaklių susirenka pilnos žiūrovų salės. Kokia jūsų sėkmės paslaptis?
– Gera komanda, puikus jaunimas, su kuriuo lengva gvildenti jiems aktualias temas. Be abejonės, ir truputėlis sadistiškos disciplinos bei alinantis darbas.
– Kokia ta „sadistiška disciplina“?
– Mūsų teatre galioja tam tikros taisyklės.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Reda MILAKNIENĖ







































