sausio 9-ąją Vyriausybėje ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su regioninės žiniasklaidos atstovais aptarti 2014-aisiais Vyriausybės nuveiktus darbus, pasidalyti mintimis apie ateities planus, pakalbėti aktualiomis temomis.
Kuo galime džiaugtis?
„Vyriausybė peržengė kadencijos pusiaukelę. Neatsiliekame nuo darbų ir strateginių tikslų įgyvendinimo grafiko. Pasistatėme suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, turime eurą, dirbame pagal eurais sudarytą biudžetą. Jeigu įvedant eurą didelius darbus nuveikė finansų ministro ir Lietuvos banko pirmininko vadovaujamos komandos, tai ši statyba man asmeniškai, ko gero, kėlė daugiau problemų, negu pasiruošimas naujai valiutai. Statydami terminalą, įgyvendinami kitus projektus, įrodėme, kad taupiai ir efektyviai naudojame valstybės pinigus. Išvengėme beveik 1 mlrd. Lt buvusios valdžios numatytų išlaidų. O tai reiškia, jog tiek nereikės sumokėti gyventojams ir įmonėms“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Ministras pirmininkas pasakojo: „Ką tik grįžau iš Lietuvos banko. Naujausia informacija: euras sėkmingai perima Lietuvos pinigų valdžią. Šios permainos dar kartą priminė, kad žmonės neracionaliai „mėgsta“ grynuosius pinigus ir labai daug jų laiko namuose. Per paskutines penkias gruodžio dienas į sąskaitas įnešta apie 700 mln. Lt. Maždaug tiek pat per pirmąsias šių metų dienas pakeista į grynuosius eurus. Sudėtingam vienų pinigų išėmimo ir kitų įvedimo procesui visos tarnybos puikiai pasiruošė. Numatytas pakankamas terminas pasikeisti santaupas.“
A. Butkevičius išdėstė, kuo galima džiaugtis: mažėjančios energetikos kainos mažina įvairių mokesčių išlaidas. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina per dvejus metus sumažėjo apie 19 proc. Šiemet ji dar mažės apie 6 proc. Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams vidutiniškai sumažėjo 20 proc., šiemet mažės dar 7 proc. Pernai elektra buitiniams vartotojams pigo 3 ct/kWh, šiemet vidutiniškai mažės iki 2,9 ct/kWh. Daugiabučių renovacija ne tik atpigino komunalines paslaugas ir pagerino gyvenimo sąlygas, bet ir sukūrė šimtus darbo vietų. Didėja kultūros darbuotojų atlyginimai, pensijos, mokamos kompensacijos už sunkmečiu neteisėtai nusavintas socialines išmokas, didėja ligos ir nedarbo pašalpos. Nuo šių metų po 3 eurus didinamos bazinės pensijos ir draudžiamųjų pajamų dydžiai. Iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto tam papildomai skiriama apie 26,7 mln. eurų. Pensininkai gaus didelę dalį kompensacijų už neteisėtai sumažintas pensijas. Pernai išmokėjus 20 proc. visos sumos, šiemet numatyta išmokėti dar 40 proc. (po lygią dalį kiekvieną ketvirtį).
Ligos pašalpos didėja iki 80 proc. nuo gavėjo darbo užmokesčio (buvo 40 proc. už 3-7 dieną).
Taip pat padidės ir per krizę sumažintos nedarbo draudimo išmokos. Maksimalus dydis galės siekti iki 301 euro arba 1041 lito. „Tačiau Vyriausybė yra griežtai reglamentavusi nedarbo pašalpų mokėjimą, kitaip tariant, jų mažinimą, jei žmogus atsisako jam siūlomų darbų“, – pabrėžė A. Butkevičius.
Kuo galėsime džiaugtis?
Anot A. Butkevičiaus, iš esmės keičiama investavimo į regionus schema. Naujam finansavimo laikotarpiui (iki 2020 m.) parengta speciali Regionų plėtros programa (3,5 mlrd. Lt, arba daugiau kaip 1 mlrd. eurų) verslo plėtrai ir investicijų pritraukimui į atskiras vietoves. Rengiama 15 teritorijų vystymo programų – 5 didžiųjų miestų ir po vieną regioninę kiekvienai apskričiai. Savivaldybės, rengdamos savo plėtros programas, savarankiškai išskirs prioritetus (verslų, turizmo skatinimas, socialinių paslaugų ar urbanistinė plėtra…), kuriems ir bus skirtos ES lėšos. „Bus atliekama analizė, kuri padės apriboti perteklinės infrastruktūros kūrimą. Pavyzdžiui, bus atidžiai vertinama, ar reikalingos naujos statybos, jeigu galima renovuoti turimas patalpas. Esu aplankęs daugelį naujų ligoninių pastatų, ir jų vadovams sakiau, kad reikia mažinti plėtros apetitus. Galvokite, kaip padidinti mažiausiai uždirbančių medicinos darbuotojų atlyginimus“.
Anot A. Butkevičiaus, naujas Aprūpinimo būstu įstatymas savivaldybėms leidžia iki 25 proc. gautų pinigų už parduotas patalpas skirti jaunų specialistų aprūpinimui butais. Teritorijų planavimo įstatymas sutrumpino biurokratines procedūras. Laisvųjų ekonominių zonų įstatymo pataisos patobulino mokesčių lengvatų taikymą ir įmonių steigimo sąlygas. Darbo kodekso įstatymo pataisos mažina administracinę naštą darbdaviams. Viešuosiuose pirkimuose pradėta plačiau taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Vyriausybė pritarė siūlymams, kad būtų panaikinta 10 licencijų rūšių, o 160-iai – supaprastinta išdavimo tvarka.
„Mums trūksta specialistų, darbo rankų parengtoms programoms ir projektams įgyvendinti. Renovacijos darbams atlikti kviečiame lenkų, kitų šalių statybininkus. Todėl veiklą pradės Migracijos informacijos centras –vieno langelio principu (taip pat telefonu ir internetu) bus teikiamos konsultacijas grįžtantiems ar apie grįžimą galvojantiems tautiečiams ir jų šeimos nariam“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Anot ministro pirmininko, Lietuva išlieka viena iš ES augimo lyderių. Per metus dirbančiųjų skaičius išaugo apie 30 tūkst. (privačiame sektoriuje – 4,6 proc. Valstybės sektoriuje sumažėjo 1,2 proc.). Jaunimo nedarbas praėjusį ketvirtį sumažėjo 4,6 procentinio punkto. Darbo užmokestis privačiame sektoriuje augo 4,9 proc. ir pralenkė valstybės sektorių, kuriame algos didėjo 4,4 proc.
Vyriausybės vadovas atsakė į Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkės, UAB „Gargždų banga“ vadovės Vilijos Butkuvienės ir atskirų redakcijų vadovų klausimus.
Sveta Vitkienė
