Jei vaikas baigia mokyklą žinodamas, ko nori gyvenime, ir motyvuotas (kaip dabar madinga sakyti), o jo tėvai dar ir turi pinigų mokėti už studijas, tuomet nėra taip skausminga peržengti mokyklos baigimo slenkstį…
Tačiau dažniau būna priešingai – tuščios kišenės ir galimybė rinktis pigiausius mokslus. O gal net ir tiems pinigų nėra? Tuomet vienas kelias – važiuoti į užsienį ir jų užsidirbti… Metus, dvejus, trejus suksis galva, kuo užsiimti gyvenime?.. Scenarijus – kiekvienam kitoks…
Kaip bebūtų, mokyklos baigimą išgyvenome, išgyvename ar išgyvensime kiekvienas – savo pačių, vaikų ar anūkų patirtimi. Tai viena svarbiausių patirčių gyvenime. Kada ir sau, ir artimiesiems norime išrinkti, pasiūlyti, patarti ar net paliudyti patį teisingiausią, geriausią ir labiausiai apmokamą likimą.
Švietimo sistemoje nėra viskas gerai, o vaikai joje – tarsi įkaitai
Gediminas MATIEKUS
„Romuvos“ gimnazijos direktorius
Kasmet man šiek tiek gaila abiturientų… Nė nežinau, kurio labiau – ar to, kurio egzaminas buvo įvertintas labai mažu balu, ar to, kuriam būtinai reikėjo 100 balų, o jis tegavo 98.
Brandos egzaminų tvarka lyg ir nusistovėjo, tačiau stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos keičiasi kasmet. Taip neturėtų būti.
Iki kovo mėn. abiturientai turi apsispręsti, kokius egzaminus jie laikys. O kai kurie šalies universitetai studijų programas patvirtina tik dabar. Paaiškėja, jog moksleiviui reikia laikyti papildomą egzaminą, tačiau jis – nepasirinktas.
Kai kurios aukštosios mokyklos elgiasi gana principingai, daro ką nori. Joms nesvarbu, jog kortos lemia jauno žmogaus likimą.
Aš suprantu, kodėl daugiausia abiturientų renkasi socialines ir humanitarines studijas. Atsakau: jos yra pigiausios. Per metus studento šeimos vis kaip nors sukrapštys 4000 Lt. Deja, šių specialistų yra per daug, todėl baigusieji studijas registruojasi Darbo biržoje arba išvyksta į užsienį. Vadinasi, švietimo sistemoje nėra viskas gerai, o vaikai joje – tarsi įkaitai.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Reda MILAKNIENĖ
