Merginos atsitiktinė pažintis su Karo akademija lėmė jos ateitį. Jai patinka karinė drausmė, punktualumas, griežti reikalavimai, ji vertina atsakomybę. Tarnaudama ji iš esmės pakeitė požiūrį į moterį kariuomenėje. Vyresnioji leitenantė juokaudama sako, jog be moterų pusė kariuomenės vyrų išmirtų…
Palydėjo bendraklasę
Sandros Aleksiejūtės pažintis su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija buvo atsitiktinė. Mokydamasi Rokiškio J.Tūbelio gimnazijoje mergina svajojo apie socialinių mokslų studijas, o apie kariūnų rengimą beveik nieko nežinojo. Tiesa, jų klasėje lankėsi karininkas, kuris ragino abiturientus domėtis karyba, stoti į akademiją. “Mūsų klasė buvo mergaitiška. Svarstėme, jog šis karininkas be reikalo gaišta laiką, o ir moksleives gaišina pasakojimu, kuris jų visiškai nedomina. Kariuomenė – ne moterims”, – moksleiviškus įspūdžius prisiminė Sandra.
Pirmą kartą į Karo akademiją, esančią Vilniuje, ji nuvyko įkalbinta bendraklasės: Sandra lydėjo draugę į atvirų durų renginį. Čia ji žiūrėjo filmą apie kariūnų rengimą, jų perspektyvias galimybes. Filmas jai paliko gerą įspūdį. Sandrą sužavėjo akademijoje labai geros mokymosi ir gyvenimo sąlygos, stipendijos pažangiems kariūnams, geriausiems – priedai. “Augau daugiavaikėje šeimoje. Sesuo jau studijavo. Žinojau, ką reiškia didelei šeimai išleisti į mokslus vaikus. Gal todėl rinkdamasi studijas tiek daug dėmesio skyriau žemiškiems dalykams: kur gyvensiu, ar pakaks pinigų…” – svarstė Sandra. Priešingai nei jos draugei, merginai pavyko įveikti sudėtingas testų užduotis, jos fizinis pasirengimas atitiko reikalavimus.
Visas straipsnis ketvirtadienio “Gimtajame…”
Jurgita
