Pirmojo kurso studentės Orintos Gasiūnaitės galvoje – mintys apie tolimąją Kiniją bei tikslas “įvaldyti” melodingą ir, daugelio supratimu, “neįkandamą” šios paslaptingos šalies piliečių kalbą. Joje nėra abėcėlės, o žodžiai dėliojami iš maždaug 10-20 tūkst. skirtingų hieroglifų. “Kai labai nori ir sieki – viskas įmanoma. Tereikia daug dirbti”, – ryžtingai kalbėjo Orinta.
18-metė Orinta Gasiūnaitė iš Aukštakalnių kaimo (Kamajų sen.) Vytauto Didžiojo universitete žengia pirmuosius Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbų studijų žingsnius, tačiau jau dabar matyti, kad jos pasirinkimas studijuoti kinų kalbą buvo teisingas. “Tiesą sakant, dar mokykloje žinojau, jog savo ateitį siesiu su kalbomis arba istorija. Savaime suprantama, studijuoti kinų kalbą neplanavau, tačiau kai turėjau pildyti stojimo prašymus, buvau tvirtai apsisprendusi į pirmąsias vietas rašyti netradicines kalbas, kurios galėtų praversti ateityje”, – “Gimtajam…” pasakojo mergina ir tuo pačiu prisipažino, jog nerimo vis dėlto būta. “Kai sužinojau, jog įstojau į antru numeriu pasirinktą specialybę – kinų kalbos studijas – labai apsidžiaugiau, šokinėjau iš laimės, tačiau, atslūgus emocijoms, užplūdo kitokios mintys: bus per sunku, nepatiks ir t. t. Galų gale nusprendžiau surizikuoti. Ir ką gi? Rizika pasiteisino: nuo pat pirmų dienų mokslai tiesiog įtraukė ir apie jokią kitą galimą studijų sritį nė mintis nebuvo šovusi”, – prisipažino pašnekovė.
Daugiau – šeštadienio GR
Agnė Mackuvienė
