Jų yra apie pusę šimto kasmet. Paauglių, pakeliančių prieš save ranką. Iš daugiau nei tūkstančio, kurie kasmet nusižudo Lietuvoje. Daug tai ar mažai?
Dešimt procentų neatrodo daug, jei žiūrėtume į juos iš saugaus atstumo, statistikos akimis. Nepaprastai daug, jei priartėtume prie jų iki tokio atstumo, kuriame juos mato draugai, bendraklasiai, giminaičiai. Ir nepakeliamai daug, jei tarp jų yra jūsų dukra ar sūnus. Tai, kad vaikas miršta pirmiau už tėvus, apskritai neteisinga. Tai, kad jis tai daro savo noru, sukelia papildomų kančių, kaltės jausmą, aibę nesibaigiančių klausimų: ką mes darėme ne taip? Ką mes galėjome padaryti, kad tai neįvyktų?
Pirmiausiai prisiminkime: tėvai nedaro absoliučios įtakos paauglių nuotaikoms ir sprendimams. Paaugliai dažniausiai bando žudytis pagal tris scenarijus :
tikras depresijos ir beprasmybės padiktuotas elgesys;
stiprių emocijų – afekto – padiktuotas impulsas;
manipuliavimas, t. y. artimųjų gąsdinimas siekiant savo tikslo.
Išsamiau – šeštadienio GR.
Olegas LAPINAS, psichologas
