Šimtams milijonų žmonių įvairiuose pasaulio kontinentuose duona – kasdienis maisto produktas. Lietuvoje priskaičiuojama per 180 jos gamintojų. Ne vienam mūsų rajono verslininkui būtent duonos kepimas padėjo išgyventi sunkmetį. UAB “Lašų duona” – vienoje didžiausių bei moderniausių Aukštaitijoje duonos ir pyrago produktų gamybos įmonių – per parą iškepama 13-15, o per metus – daugiau nei 5 000 tonų gaminių. Pusė šios produkcijos eksportuojama į Europą, Ameriką, Australiją ir Afriką.
Planai
Paprašytas išvardinti valstybes, kuriose galima įsigyti “Lašų duonos” gaminių, bendrovės eksporto vadybininkas Šarūnas Prapuolenis juokauja: “Kažin, ar užteks popieriaus šalių pavadinimams surašyti.” Ir pradeda vardyti nuo Europos: tai – Latvija, Vokietija, Ispanija, Portugalija, Italija, Belgija, Prancūzija, Graikija, Kipras. Toliau – Artimieji Rytai – Izraelis. Duona gabenama ir per Atlanto vandenyną: jos nusipirksi Niujorke, Los Andžele, Čikagoje, Portlende, Atlantoje. Į tolimąją Australiją, Ameriką rokiškėnų produkcija plukdoma konteineriais. Kol ji pasiekia vartotoją, prireikia maždaug pusantro mėnesio. Įmonė siekia net Afriką: “Lašų duonos” gaminių užsako Gambijoje verslą vystanti lietuvių šeima. Rokiškėnų produkciją jie tiekia maisto parduotuvėms bei restoranams, kuriuos ypač pamėgo angliakalbiai.
“Afrikiečių nepriversime pamilti juodos lietuviškos duonos, tačiau mūsų produkciją noriai valgo po Afrikos žemyną keliaujantys turistai”, – sako “Lašų duonos” kepyklos vedėja Danutė Malcienė.
Bendrovės ateities planai – eksportas į Naująją Zelandiją ir Braziliją. Bandomosios rokiškėnų produkcijos siuntos šias šalis turėtų pasiekti dar šiemet.
Pirmasis žingsnis į Kanadą
Įspūdingą valstybių bei miestų, į kuriuos eksportuojama “Lašų duonos” produkcija, sąrašą vadybininkas Š.Prapuolenis užbaigia Kanada. Šiai Šiaurės Amerikos šaliai skiriamas ypatingas dėmesys: būtent Kanada tapo pirmąja valstybe, nuo kurios prasidėjo “Lašų duonos” eksporto kelias.
Idėją kelti koją į užsienį 2003 m. įmonės generaliniam direktoriui Zenonui Akramavičiui pasiūlė Kanados lietuviai, gimtinėje paragavę rokiškėnų gaminių. Idėja netruko virsti realybe: įmonės kepykloje buvo įdiegta moderni gamybos technologija, įrengta izoliuota patalpa duonai atšaldyti, įsigyta ir sumontuota visa reikiama įranga. Vos pusmetis, ir pirmoji duonos siunta laivu plaukė per Atlanto vandenyną.
Atšaldo
Eksportuojamų ir vietos rinkoje parduodamų duonos bei pyrago gaminių kepimo technologija ir receptūra nesiskiria. Tėra vienintelis niuansas: užsienin vežami gaminiai užšaldomi žemoje, 40 l. šalčio temperatūroje.
Įvairaus skonio
Keliaudami po pasaulį, “Lašų duonos” specialistai aplanko verslo partnerius, užsuka į parduotuves, kuriose prekiaujama jų produkcija. “Glosto širdį, kai užsienietis iš gausybės renkasi mūsų duoną, – neslepia džiaugsmo įmonės vadovai ir prisipažįsta: – Jiems labai knieti užsiminti ir apie Lašų žemės ūkio bendrovę. Juk būtent žemdirbiai užaugina grūdus pasaulyje populiariai duonai gaminti.”
“Europoje mėgstama šviesi raikyta duona, Amerikoje bei Australijoje – tamsi nepjaustyta, o lietuviai dažniau renkasi tradicinę juodą”, – vartotojų skonio subtilybes atskleidė kepyklos vedėja D.Malcienė. “Gyvenantieji už Atlanto vandenyno vertina natūralumą: jiems malonu paimti į rankas didžiulį duonos kepalą, jį atriekti, užuosti kvapą”, – vedėjos mintį pratęsia p. Prapuolenis ir priduria, kad Vokietijoje kepiniai su kmynais nėra populiarūs, ir batonas vokiečių nelabai vilioja. “Į Vokietiją siunčiame 5 pakuotes duonos ir 1 batonų”, – sako vadybininkas. Užsienyje gyvenantys rusakalbiai ypač mėgsta tamsią ruginę “Borodino” duoną, kuriai išskirtinį skonį ir kvapą suteikia kalendros sėklos.
Populiariausia – tamsi ruginė
“Lašų duonos” kepykla pasaulio pirkėjams siūlo 69 pavadinimų kepinius: tamsią ir šviesią ruginę, kvietinę duoną ir batoną, pyragus, bandeles, konditerijos gaminius… Didžiausia yra tamsios ruginės duonos paklausa. Statistinis lietuvis per metus jos suvartoja apie 52, tuo tarpu lenkas – 36, danas – 16,6, vokietis – 12,4, rusas – 10,2 kg.
Partneriai
UAB “Lašų duona” partnerių sąraše – 65 firmos: 35 jų aktyviai rūpinasi rokiškėnų produkcijos pardavimu visame pasaulyje. Svarbiausias partneris – Londone įsikūrusi didmenine ir mažmenine prekyba užsiimanti bendrovė “Lituanica UK”.
Dviem kryptimis
Net ir sunkmečiu “Lašų duona” nesumažino kepamos produkcijos kiekio. “Klientai mumis pasitiki: žmogus, kartą paragavęs mūsų kepinių, juos perka nuolat. Nepakartojamą produkcijos skonį garantuoja aukštos kokybės žaliavos bei naujausios technologijos”, – sakė kepyklos vadovė D.Malcienė.
Jeigu staiga nutrūktų eksportas? Išgirdusi šį klausimą p. Malcienė suglumo: “Reikėtų labai daug dirbti, kad šį praradimą kompensuotume vidaus rinkoje. Juk vežti gaminius į kitą šalies pakraštį – Klaipėdą ar Mažeikius – per brangu, o artimesnių rajonų rinkos seniai užkariautos.”
Firminės “Lašų duonos” parduotuvės išsimėčiusios po visą Rokiškio rajoną: jų yra mieste, Juodupėje, Lašuose, Kavoliškyje, Skemuose, Lukštuose, Laibgaliuose, Panemunėlyje. Bendrovės gaminių galima nusipirkti ir Kupiškio, Utenos, Švenčionių, Ignalinos, Anykščių, Zarasų, Panevėžio, Biržų bei Molėtų rajonuose, taip pat “Rimi” ir “Prismos” prekybos tinklų parduotuvėse. “Taip ir sukamės dviem kryptimis: eksportas į tolimas šalis ir artimoji vidaus rinka”, – apibendrino p. Malcienė.
Laisvų vietų nėra
“Lašų duonos” kepykla nuolat atnaujina savo produkciją: neseniai pasiūlyta šviesi ruginė “Marko” duona, bandelės “Puriena”, “Ruginė”, “Malūnėlis”.
Bendrovės kepykloje dirba daugiau nei 80 žmonių, o ją po visą Lietuvą išvežioja 10 vairuotojų. Užsukus į “Lašų duonos” administracinį pastatą į akis krenta didžiulis skelbimas, informuojantis, jog laisvų darbo vietų nėra…
Išgelbėjo nuo krizės
Į klausimą, su kokiomis problemomis susiduriama eksportuojant prekes, UAB “Lašų duona” generalinis direktorius Z.Akramavičius atsakė: “Parduoti prekes užsienyje yra daug paprasčiau nei Lietuvoje. Mūsų kepiniai atitinka visus eksportuojamai produkcijai keliamus kriterijus. Užsienio šalyse mūsų duona, batonai yra mėgstami ir noriai perkami. Galbūt todėl “Lašų duonos” prekinis ženklas geriau žinomas pasaulyje nei Lietuvoje.” Eksportas kepyklai naudingas ir ekonomine prasme: į konteinerius pakraunama ir vienu metu išvežama iki 20 t kepinių. Tuo tarpu Lietuvoje mašina, vežanti 1-1,5 t gaminių, turi įveikti per 300 km, kol produkciją pristato į atokių kaimų parduotuves.
Šiemet grūdinių kultūrų laukai atrodo prastai, tad sunku tikėtis gero derliaus. Ar duonos kepėjai nepristigs grūdų? “Prognozės – nedėkingas dalykas. Ne veltui senoliai sakydavo, kad viščiukai skaičiuojami rudenį”, – teigė “Lašų duonos” generalinis direktorius. Jis prisiminė praėjusių metų pavasarį. Tąkart javai atrodė nuostabiai, ir visi jų augintojai iš anksto trynė rankas, tikėdamiesi rekordinio derliaus. Deja, gamta viską apvertė aukštyn kojomis. Jo nuomone, grūdų kainos priklausys nuo derliaus Prancūzijoje, Vokietijoje, taip pat ir vietinių faktorių: Lietuvoje mažėja kiaulininkystės, paukštininkystės ūkių, kartu mažėja ir grūdų, naudojamų pašarams, paklausa.
Bendrovės vadovas Z.Akramavičius įžvelgia dar vieną eksporto privalumą: gamintojas gali išlikti nepriklausomas nuo didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų, kurie už produkcijos platinimą reikalauja labai didelės dalies.
“Daug gaminių išvežame į užsienį. Bendrovėje lieka tik duonos kvapas ir prakaito smarvė. Guodžia tai, jog duonos kvapas labai malonus”, – juokauja p. Akramavičius ir priduria, jog produkcijos eksportas – viena verslo sėkmės priežasčių, neleidusių “Lašų duonai” ristis į krizės smegduobę.
Dalia ZIBOLIENĖ
