Rugsėjo 15 d. Rokiškio krašto muziejus planuoja atidaryti jau 16-ąją respublikinę medžio drožėjų konkursinę parodą, skirtą garsiausiam šalies dievdirbiui Lionginui Šepkai atminti. Tikimasi, kad ir šiemet dėl rajono savivaldybės įsteigtos pagrindinės premijos bei parodos rėmėjų prizų varžysis daug žinomų šalies menininkų, o jauniesiems medžio drožybos talentams šis renginys taps puikiu kūrybiniu debiutu.
Atrankos nebereikia
Konkursinė paroda L.Šepkai atminti jau seniai rado vietą šalies kultūriniame gyvenime. Ji laukiama, mėgstama, prestižinė. Anot Lietuvos liaudies kultūros centro vyr. specialistės menotyrininkės Alės Počiulpaitės, ši paroda daro įtaką šalies skulptūros raidai.
Joje menininkai varžosi dėl rajono savivaldybės pagrindinės premijos. Ji – minimalaus gyvenimo lygio dydžio, padauginto 20 kartų. Šiuo metu premijos vertė – 2 600 Lt.
Konkursinės parodos dalyvių registracija vyks iki rugsėjo 6 d. Norą joje dalyvauti jau pareiškė septyni menininkai. O renginio debiutantas kuršėniškis Raimondas Baškys į muziejų atvežė savo kūrinius.
Pastaraisiais metais konkurse varžydavosi 20-40 medžio drožėjų. “Ir šiemet tikimės sulaukti pradedančiųjų ir jau žinomų menininkų paraiškų”, – sakė Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė.
Parodos rengėjai tikisi ne dalyvių skaičiaus rekordo, o talentingų, savitų, originalių kūrėjų.
Konkursinėje parodoje L.Šepkai atminti gali dalyvauti kiekvienas šalies medžio drožėjas.
Beje, vyriausiam dalyviui buvo 83-eji, o jauniausiam – vos 11 metų.
Meistrai turi pateikti 5-10 darbų, sukurtų per pastaruosius dvejus metus. Taikomi griežti atrankos kriterijai: nepriimami taikomosios dailės, menkos meninės vertės, nebrandūs, neišbaigti medžio drožiniai.
“Pirmoms parodoms drožėjai dar bandė įsiūlyti menkaverčių darbų, net šaukštų. Tokius konkurso komisija atmesdavo be gailesčio. Dabar atrankos nė nebereikia: menininkai suvokia renginio svarbą ir siūlo tik brandžias, kruopščiai suformuotas kolekcijas”, – sakė p. Šniokienė.
Solidi komisija
Kūrėjų darbus vertina solidi komisija. Ją Rokiškio krašto muziejus formuoja kasmet.
“Vertinti drožėjų kviečiame žinomus šalies menotyrininkus, skulptorius, dailės žinovus”, – sakė muziejaus direktorė.
Pašnekovė džiaugėsi: dar nė karto komisijos kompetencija parodos dalyviams nesukėlė abejonių. “Nesulaukėme kūrėjų priekaištų dėl netinkamai įvertintų jų darbų”, – sakė ji.
Konkursinės parodos dalyviai varžosi ne tik dėl komisijos, bet ir dėl žiūrovų simpatijų. Pastariesiems siūloma balsuoti už labiausiai patikusį kūrinį. Dažnai komisijos ir žiūrovų nuomonės sutampa.
Renginys sulaukia didelio rokiškėnų ir miesto svečių dėmesio: jis atspindi įvairių Lietuvos regionų medinės skulptūros tendencijas bei raidą. Darbus apžiūri šalies menininkai, tautodailininkai, Rokiškio ir aplinkinių rajonų moksleiviai.
Byloja vardai
L.Šepkos premijos laureato vardas – ryškus ženklas medžio drožėjo biografijoje. Jį pelnyti, anot Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojos Marytės Mieliauskienės, sunku net patyrusiems, visuotinio pripažinimo sulaukusiems šalies menininkams.
Antai biržietis Vidas Jatulevičius dėl šio titulo varžėsi net penkerius ar šešerius metus. Kasmet konkursinei parodai jis pristatydavo itin brandžių ir solidžių darbų rinkinį, bet – lyg tyčia – atsirasdavo dar geresnių ir originalesnių už jį. 2001 m. šis menininkas pagaliau pasiekė savo tikslą: įspūdingi jo darbai sužavėjo komisiją ir ši nedvejojo, kam skirti laureato vardą.
Tik antruoju bandymu parodos nugalėtoju tapo ir kitas žinomas šalies menininkas Adolfas Teresius. Pirmieji jo darbai sužavėjo komisiją, tačiau jiems trūko vientisumo.
Beje, šį menininką ir jo kūrybą filmavo Didžiosios Britanijos valstybinis transliuotojas BBC.
Parodos reikšmę ir svarbą byloja jos dalyvių vardai. 1995 m. jos laureatu tapo žinomas šalies skulptorius Ipolitas Užkurnys. Jo monumentalios skulptūros puošia daugelio Lietuvos miestų aikštes ir skverus, mažesni darbai buvo eksponuojami šalies ir užsienio parodose, saugomi privačiose kolekcijose.
I.Užkurnys – antkapinio paminklo L.Šepkai autorius.
Savo konkursinį darbą – L.Šepkos biustą – šis kūrėjas skyrė Rokiškio krašto muziejui. “Tai labai vertinga ir solidi dovana. Savo konkursinius darbus muziejui paliko ir kiti L.Šepkos premijos laureatai. Norėtume sukaupti didesnę tokių kūrinių kolekciją, tačiau nedrįstame prašyti menininkų dovanoti mums savo darbų – jie kainuoja ne vieną tūkstantį litų”, – sakė p. Šniokienė.
L.Šepkos premijos laureato vardu didžiuojasi ir alytiškis meno kūrėjas Saulius Lampickas. Jis Rokiškiui dovanojo savo kūrinių. Jie bus eksponuojami Krašto muziejuje.
Naujovės
1994-2008 m. konkursinės parodos L.Šepkai atminti buvo rengiamos kasmet, o nuo 2010 m. – kas antrus metus.
“Per metus menininkai nespėja sukurti brandžių darbų kolekcijos. Nenorėjome mažinti konkursinės parodos reikalavimų, todėl nusprendėme ją organizuoti rečiau”, – sakė p. Šniokienė.
Iki šiol parodoje nebuvo vertinami monumentalūs medžio paminklai bei skulptūros. Mat dauguma tokių darbų kuriami mecenatų užsakymu įvairių šalies miestų parkams, aikštėms, privačioms sodyboms. Drožėjai neturi galimybės jų eksponuoti Rokiškyje.
“Galbūt kūrėjai galės komisijai pateikti šių darbų nuotraukas”, – apie planuojamas konkursinės parodos naujoves prasitarė p. Šniokienė.
Pripažinimas
“Didžiuojamės, kad puoselėjame unikalaus meno paveldą ir skatiname kūrėjus jo nepamiršti”, – sakė p. Šniokienė.
Medžio drožybos tradicijų puoselėjimą atspindi ir parodos nominacijos. Štai užpernai jos prizais buvo apdovanoti kūrėjai, savo darbuose atskleidę etnografinius motyvus, išsaugoję sakralinės skulptūros tradicijas.
Neliko pamiršti ir naujovių bei originalių skulptūrinių sprendimų autoriai.
Muziejininkai džiaugiasi, kad parodoje dalyvauja visų Lietuvos etnografinių regionų medžio drožėjai. Jų darbai atspindi aukštaitiškas, žemaitiškas, dzūkiškas ar suvalkietiškas medinės skulptūros tradicijas, jie – įvairios tematikos: įžvelgsi lietuviškos tautosakos, legendų ir padavimų bei sakralinio paveldo motyvų, Lietuvos kaimo kasdienybės bruožų, istorinių įvykių interpretacijų.
Tarsi egzaminas
Rokiškėnas medžio drožėjas Gintaras Varnas ne kartą dalyvavo konkursinėje parodoje L.Šepkai atminti.
“Ji man – tarsi kūrybinis egzaminas, ataskaita visuomenei ir kolegoms medžio drožėjams, galimybė pasisemti idėjų, išgirsti kritinių pastabų. Dalyvauti parodoje kartu su geriausiais šalies medžio drožėjais – didelė garbė ir įvertinimas”, – “Gimtajam Rokiškiui” sakė p. Varnas.
Tinkamai pasiruošti parodai – ne skubos darbas. “Jai galima siūlyti tik rimtus kūrinius. Juk menininkų konkurencija dėl laureato vardo yra didžiulė”, – sakė jis.
Drožėjas ketina praleisti šių metų konkursinę parodą. “Subrandinau mintį, kokius kūrinius jai parengti. Tačiau ją įgyvendinti man vis dar nepavyksta”, – sakė pašnekovas.
Jis viliasi, kad šiemet L.Šepkos premija teks Rokiškio rajono menininkui. “Jau laikas rokiškėnams tapti parodos laimėtojais. Kiek gi galime kovoje dėl šio titulo nusileisti kitų rajonų medžio drožėjams?” – svarstė p. Varnas.
Konkursinės parodos L.Šepkai atminti laureatai
1994 m. – Vanda Briedienė (Biržų r.)
ir Robertas Matulionis (Vilnius)
1995 m. – Ipolitas Užkurnys (Vilnius)
1996 m. – Antanas Jusevičius (Kaunas)
1997 m. – Antanas Šergalis (Šakiai)
1998 m. – Arvydas Petrulis (Panevėžys)
1999 m. – Venecijus Jočys (Rokiškio r.)
ir Zenonas Skinkys (Vilkaviškis)
2000 m. – Saulius Lampickas (Alytus)
2001 m. – Adolfas Teresius (Kauno r.)
2002 m. – Pranas Dužinskas (Telšių r.)
2003 m. – Rūta Kavaliauskienė (Plungė)
2004 m. – Kazys Striaupa (Plungės r.)
ir Juozas Videika (Jurbarkas)
2005 m. – Vidas Jatulevičius (Biržų r.)
2006 m. – Jonas Tvardauskas (Anykščiai)
2007 m. Liongino Šepkos 100-mečio paminėjimo proga vyko
nekonkursinė jo premijos laureatų kūrybos darbų paroda
2008 m. – Saulius Lampickas (Alytus)
2010 m. – Rimantas Zinkevičius (Ukmergė)
Lina Dūdaitė
