Didžiulę patirtį turintys medžiotojai sako, jog jiems medžioklė – aistra, panaši į religiją. Bet dalis visuomenės šią aistrą vadina žvėrių žudymu ir nemato skirtumo tarp medžiotojo ir brakonieriaus: aukai vienodą skausmą sukelia legali ir nelegali kulka.
Ar medžiotojai nusipelno ir „medžiotojo-brakonieriaus” epiteto? Statistika liudija, kad dažniausiai nusikalsta patys medžiotojai: jų nusižengimai sudaro apie 70 proc. visų Medžioklės taisyklių pažeidimų.
Šiuos procentus galima pagrįsti neseniai paviešintu rajono klubo medžioklių nusižengimu: gimtadienio puotai neleistinai nukovę briedį medžiotojai tėvas ir sūnus bandė šį faktą nuslėpti ir išvengti atsakomybės bei negarbės…
O kiek nesuskaičiuota mažesnių pažeidimų?
Yra medžioklių, yra ir „mėsininkų“
Gaudentas Baikauskas
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojas
Medžioju nuo 1982 m. Labai skauda širdį, kai medžioklius išvadina „mėsininkais“. Bet ką daryti? Tokios etiketės nusipelnome per nesąžiningus kolegas, medžiokles vertinančius pagal parsineštos mėsos kilogramus. Dar stipriau medžiotojų gerą vardą teršia grubūs pažeidėjai: dviguba gėda, kai legalus medžiotojas virsta brakonieriumi, o tokių faktų pasitaiko gana dažnai.
Esu iš tų medžioklių, kurie į mišką ar bokštelį išsirengia su fotoaparatu ir filmavimo kamera. Man daug įdomiau stebėti gyvūnus, o ne juos šaudyti.
Kartą su kolega tykojome šernų bokštelyje. Kai prisiartino 11 galvų šeimyna, draugas sako: „Šauk!“ Atsakiau: „Nešausiu.“
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Aldona MINKEVIČIENĖ
