Tarp garsių lietuviško mineralinio vandens pavadinimų atsirado naujas – „Vaiva“. Taip pavadintas mineralinis vanduo, kurį iš gręžinio Rokiškyje išgauna sostinės UAB „Lamikara“. Prireikė dviejų dešimtmečių, kad iš mirties taško pajudėtų mineralinio vandens gavyba mūsų mieste.
Verslo gyslą užspaudė ambicijos
Tai, kad Miškininkų ir Jūžintų gatvių žemės gelmės turtingos mineralinio vandens, nustatyta prieš daugelį metų.
Mineralinio vandens gavybos ištakos siekia 1991 m. Atkūrus nepriklausomybę rajono verslininkų grupė nutarė imtis šio verslo: jie įkūrė UAB „Sartai“, išsinuomojo valstybės žemę Miškininkų gatvėje, šalia buvusios Lietuvos kooperatyvo sąjungos pastatų, ir čia įrengė vandens gręžinį. Buvo atliktos visos privalomos procedūros: suderinti planai, apsauginės zonos, atlikti vandens tyrimai, supirkta didelė dalis šiam verslui reikalingos įrangos. Rokiškyje išgaunamas mineralinis vanduo turėjo vadintis „Sartai“: tokį būsimo gaminio pavadinimą patentavo UAB „Sartai“.
Tačiau ketverius metus trukę parengiamieji verslo darbai ir derybos žlugo.
Pajudėjo
Vis dėlto viltis Rokiškyje išgauti mineralų gausų vandenį nemirė. Prieš kelerius metus šio verslo planų ėmėsi vilniečiai: jie išsinuomojo valstybės žemę, kurioje yra mineralinio vandens gysla, iš UAB „Sartai“ savininkų nupirko gręžinį, savivaldybėje užsakė sklypo, kuriame prasidės vandens gavyba, detalųjį planą. Per šio plano tvirtinimą tarp politikų buvo kilę nesutarimų dėl gręžinio apsaugos zonų.
Naujas verslas pasėjo nerimo tarp vietos verslininkų, kurių įmonės įsikūrusios gręžinio kaimynystėje Jūžintų gatvėje ir šios gatvės gyventojų. Pastaruosius pasiekė gandai, esą jie nebegalės tręšti savo daržų, o UAB „Tanagra“, užsiimančiai automobilių remontu ir nenaudojamų mašinų ardymu, verslą teks perkelti į kitą vietą.
Rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vidmantas Bražiūnas patvirtino buvus nesutarimų dėl gręžinio apsaugos zonos ribų ir verslo objektų kaimynystės. „Kiek žinau, ginčai išspręsti: mineralinio vandens gavyba užsiimantys verslininkai sąlygas suderino, leidimus gavo“, – sakė p. Bražiūnas.
Vanduo išgaunamas iš pačių žemės gelmių, todėl kaimynų veikla jo kokybei pavojaus nekelia. Pasak aplinkosaugininko, Jūžintų gatvės gyventojai daržoves gali auginti kaip išmaną, o UAB „Tanagra“ automobilių ardymo veiklą perkelia į kitą vietą.
Pradžia
Mineralinis vanduo „Vaiva“ jau išgaunamas. Tiesa, rokiškėnams jo skonis kol kas nėra pažįstamas: juo mūsų parduotuvės dar neprekiauja.
Bendrovės „Lamikara“ gamybos vadovės Jolitos Spundzevičienės ir mineralinio vandens pilstymo cecho vadovo Antano Bulovo nuomone, kol kas anksti kalbėti apie gamybinius pajėgumus ir produkto rinką. „Pagal mineralų sudėtį Rokiškio vanduo labai panašus į Likėnų: jis prisotintas kalcio, magnio sulfatų, kalio, natrio, hidrokarbonatų ir chloridų“, – sakė p. Spundzevičienė.
Laboratorijos tyrimais nustatyta, kad jo mineralų sudėtis labai reta ir gerai subalansuota. VšĮ Lietuvos kurortologijos tyrimų centro laboratorija „Vaivą“ pripažino gydomuoju stalo mineraliniu vandeniu.
Jis iš 400 m gylio gręžinio specialia linija pumpuojamas apie 300 m į pilstymo cechą. Šis įrengtas sename metalo konstrukcijų sandėlyje Miškininkų gatvėje.
„Jei verslas seksis, įmonės vaizdas pasikeis“, – sakė p. Spundzevičienė. Ji pridūrė, kad pilstymo cecho aplinka neturi jokios įtakos produktui: jis į talpyklas pumpuojamas uždara sistema.
Vandens skonį žino
„Nežinau, koks Rokiškio mineralinio vandens skonis, neteko jo ragauti“, – sakė rajono aplinkosaugininkų vadas V.Bražiūnas. O buvęs UAB „Sartai“ akcininkas rokiškėnas verslininkas Pranas Blažys jo skonį gerai žino: mineralinio vandens jis ragavo dar prieš porą dešimtmečių, kai tik buvo įrengtas gręžinys. „Buvome atlikę vandens tyrimus. Juos saugau iki šiol. Tuomet Rokiškio vanduo buvo labai panašus į išgaunamą Likėnuose. Būtų labai įdomu anuometinius tyrimus palyginti su dabartiniais. Gal keitėsi vandens sudėtis?“ – svarstė pašnekovas.
Kartėlio nebeliko
Verslininkas P.Blažys neslėpė: anuometinius rokiškėnų mineralinio vandens gavybos planus sujaukė to meto šalies ir rajono politikų ambicijos, verslininkų nesutarimai dėl įtakos zonų, pavydas bei neapykanta. Imtis iš naujo šio verslo p. Blažys sakė nesiryžęs dėl didžiulių investicijų ir biurokratinių slenksčių. Jų per porą dešimtmečių nesumažėjo: išliko griežti gręžinio apsaugos zonos reikalavimai, žemės turtų naudojimo sąlygos.
Verslininkas, ne vienerius metus jautęs kartėlį dėl žlugusių planų, iš visos širdies sveikina kolegas vilniečius, sugebėjusius įveikti biurokratinius barjerus.
Aldona MINKEVIČIENĖ
