Mažiausia bauda už šiukšlinimą – 100 Lt, o didžiausia gali siekti ir keliolika tūkstančių. Tačiau piniginės sankcijos menkai terūpi teršėjams: jie jaučiasi nebaudžiami ir kasmet miškuose verčia statybinių medžiagų ir senų padangų kalnus.
Tūkstantinės baudos
Teisę bausti aplinkos teršėjus turi rajono Aplinkos apsaugos agentūra, seniūnai bei valstybinių miškų valdytoja VĮ Rokiškio miškų urėdija. Šios institucijos, ieškodamos šiukšlintojų, bendradarbiauja su rajono policijos komisariatu ir seniūnijomis.
Bausmes už aplinkos teršimą numato šalies Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vidmantas Bražiūnas sakė, jog mažiausia bauda už šiukšlinimą yra 100-200 Lt. Ji taikoma tuo atveju, jeigu pažeidėjas išmetė mažiau nei kubinį metrą atliekų. Jeigu šiukšlių išmesta 5 kub. m ir daugiau, sučiuptam teršėjui teks mokėti 3-6 tūkst. litų. O jeigu atliekos pavojingos, jų šeimininkui gresia net 4-8 tūkst. litų bauda. „Pažeidėjui, šiukšlinusiam draustinyje ar kitoje saugomoje teritorijoje, teks sumokėti net keliolika tūkstančių. Be to, aplinkos teršėjai moka ne tik baudas: jie privalo atlyginti ir gamtai padarytą žalą“, – teigė p. Bražiūnas.
Beje, baudos gresia ne tik už šiukšlių mėtymą miškuose, bet ir už kenksmingų atliekų deginimą, oro teršimą automobilių išmetamosiomis dujomis.
Kaip rasti?
Anot p. Bražiūno, rajone nėra miško, kuriame nebūtų šiukšlių. Operatyviausiai padangų ar statybinių medžiagų krūvas pastebi miškininkai. „Jie nuolat lankosi valstybiniuose miškuose. O štai privačių miškų šeimininkai į savo valdas užsuka retai. Radę šiukšlių, jie kreipiasi į mūsų agentūrą ir prašo nustatyti pažeidėjus“, – sakė p. Bražiūnas.
O juos rasti sunku: ant statybinių atliekų krūvos, senos sofos ar išardyto šaldytuvo nėra šeimininko pavardės. „Vis rečiau bepasitaiko žioplų šiukšlintojų, kurie, atsikratydami stambių atliekų, išmeta ir sąskaitas, dokumentus ar sąsiuvinius, ant kurių užrašyti asmenų duomenys“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros vadovas. Dažniausiai šiukšlintojai sugaunami nusikaltimo vietoje arba specialių reidų metu.
Kas daugiau teršia gamtą – įmonės ar rajono gyventojai? „Be abejonės, gyventojai. Verslininkai yra griežtai kontroliuojami, jiems sunku nuslėpti atliekas. O štai gyventojai įpratę miškuose atsikratyti senų buitinių prietaisų, baldų, statybinių medžiagų“, – sakė p. Bražiūnas.
Jo nuomone, įveikti miškų ir pakelių teršėjus galima ne baudomis, o įvedus visuotinį atliekų mokestį. „Kiekvieną dieną matau, kaip brangūs automobiliai stoja prie miesto daugiabučių konteinerių, o jų vairuotojai išmeta maišus šiukšlių. Gerai, kad jie atliekų neveža į mišką. Tačiau už tokių apsukruolių šiukšlių tvarkymą moka daugiabučių namų gyventojai, – kalbėjo aplinkosaugininkas. – Kai klausiame, kodėl jie nesudaro atliekų išvežimo sutarčių, šie aiškina šiukšlių neturį. Nereikia meluoti: šiais laikais kiekvienas prirenkame šiukšlių. Net kamuolys, ir tas parduodamas supakuotas tinklelyje. O kur dar maisto produktai, drabužiai?“
Privertė susitvarkyti
Kamajų seniūnijos seniūnas Vytautas Vilys pasakojo, jog pastaraisiais metais seniūnijos darbuotojams ir miškininkams pavyko nustatyti tris miškų šiukšlintojus: du Kamajų krašto žmones ir Svėdasų seniūnijos gyventoją. Seniūnas teršėjų nebaudė pinginėmis baudomis. „Dviem liepiau surinkti ir savo, ir svetimas šiukšles. Trečiasis buvo įspėtas daugiau nebeteršti aplinkos, – sakė p. Vilys. – Deja, retai pavyksta tokius niekadėjus už rankos sučiupti.“ Tačiau seniūnijos darbuotojai ir miškininkai aktyviai ieško šiukšlintojų: mat bešeimininkes šiukšles turi kuopti seniūnija, ir jai šis darbas atsieina daug laiko ir lėšų.
Panašiai aplinkos teršėjus auklėja ir Pandėlio girininkijos girininkas Aidas Rinkevičius. Jis pasakojo prieš kelerius metus nusikaltimo vietoje sučiupęs aplinkos teršėją: šis pakelėje išvertė kiaulės žarnas. „Pažeidimo protokolo jam nerašiau, tačiau liepiau surinkti savo atliekas ir sutvarkyti pakelę. Vyrukas pusdienį rinko svetimas šiukšles. Manau, po tokios pamokos jam nebekils noras teršti aplinką“, – sakė girininkas.
Kolegai antrino ir Obelių girininkijos girininkas Kęstutis Skvarnavičius. Anot jo, geriausia bausmė pažeidėjui – įpareigojimas sutvarkyti aplinką. Ne mažiau svarbi ir prevencija: reikia ugdyti žmones tausoti gamtą. „Labai veiksmingos kasmetinės švarinimosi akcijos: žmogus, surinkęs svetimas šiukšles, nebetoleruos gamtą teršiančio kaimyno“, – sakė p. Skvarnavičius. Jis prisipažino per 6 darbo girininkijoje metus nutvėręs kelis šiukšlintojus. „Dažniausiai jie įkliūna per žioplumą: išmeta sąskaitas, senus laiškus. Šiukšlių krūvoje radau net banko kortelę“, – sakė girininkas.
Teršia dirvožemį
Opi rajono bėda – gamtos teršimas nuotekomis. Joms išsiurbti gyventojai privalo samdyti įmonę ar asmenį, oficialiai teikiantį nuotekų išvežimo paslaugas. Pastarasis privalo nuvežti atliekas į įmonę, teikiančią vandens valymo paslaugas, ir užsakovui pateikti išduotą sąskaitą už nuotekų nukenksminimą. „Turime sąrašą klientų, sudariusių sutartis su nuotekų utilizavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Jame yra apie 300 rajono gyventojų, daugiausia rokiškėnų“, – aiškino rajono Aplinkos apsaugos agentūros vadovas. O kur nuotekas deda visi likusieji privačių namų, kuriuose nėra kanalizacijos, savininkai? „Kiekviename didesniame kaime rasite traktoriuką „su bačka“. Jo šeimininkas už kelis litus išsiurbia kaimynų lauko tualetus ir nuotekų rezervuarus. Kas gali pasakyti, kur jis deda šias atliekas? Veža į aplinkinius miškus, leidžia į griovius. Štai prieš porą metų tokį traktorininką sučiupome netoli Salų: jis srutas leido nuo kalno tiesiai į laukus“, – pasakojo p. Bražiūnas. Yra ir tokių gudragalvių, kurie savo nuotekas leidžia tiesiai į ežerus ir kitus vandens telkinius.
Kuo šios nuotekos pavojingos gamtai ir žmogui? Dėl jų dirvožemyje gausėja nitratų, sunkiųjų metalų. Dirvą teršia ir skalbimo milteliuose, plovikliuose bei kitose buities chemijos priemonėse esantys detergentai.
Randa nuolat
Ir miškininkai, ir rajono Aplinkos apsaugos agentūros specialistai giriose nuolat aptinka padangų krūvas. Anot p. Bražiūno, vežtis iš užsienio naudotas padangas – mėgiamas rokiškėnų nelegalus verslas. Šie pusvelčiui prekes siūlo draugams ir pažįstamiems, o neparduotas tiesiog išmeta miškuose ar pakelėse. Rajono Aplinkos apsaugos agentūros specialistai spėja, kad rajone yra apie 40 tokių nuolatinių prekeivių.
Anot p. Bražiūno, Vakarų Europos šalyse vagiliaujantys mūsų tautiečiai į Lietuvą taip pat veža naudotas padangas: jomis nuo policijos ar muitininkų akių pridengia pavogtas žoliapjoves, valčių variklius ir kitą turtą. Vėliau nebereikalingą maskuotę jie išveža į mišką.
Girias, palaukes, poilsio aikšteles padangomis teršia ir kiti rajono gyventojai, nors jos nemokamai surenkamos Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro aikštelėje Donelaičio g. 16, Rokiškyje. „Kasmet kiekvienas rajono gyventojas gali čia veltui priduoti 8 padangas. Taigi nebūtina jų tempti į mišką ir rizikuoti gauti baudą už gamtos teršimą“, – perspėjo p. Bražiūnas.
Bauda išradingiesiems
Rajono žmonės miškuose atsikrato ir kitų pavojingų atliekų, pavyzdžiui, naudotų šiferio lakštų. Pastaruoju metu aplinkosaugininkai užfiksavo atvejų, kai smulkintu šiferiu taisomi kiemų išvažiavimai, duobėti kaimų keliukai. Taip taupoma: mat sunkvežimis žvyro duobėms užpilti kainuoja per 100 Lt. Smulkinti senų šiferio lakštų, anot p. Bražiūno, jokiu būdu negalima: asbesto dulkės patenka į žmogaus plaučius ir ilgainiui gali sukelti vėžį. „Neseniai mačiau porelę vaikų, plaktukais daužančių šiferį. Pasirodo, tą daryti jiems liepė mama: šeima neseniai keitė stogą ir lakštų duženomis ketino užpilti keliuko prie namų duobes. Kas žino, kiek asbesto dulkių prisikvėpavo mažyliai? Mamą nubaudėme 100 Lt bauda už aplinkos teršimą ir liepėme jai atiduoti šiferį į pavojingų atliekų surinkimo aikštelę“, – pasakojo aplinkosaugininkas. Anot jo, moteris nežinojo apie asbesto žalą ir galimybę saugiai utilizuoti pavojingas atliekas. „Nemažai mūsų rajono žmonių pažeidėjais tampa ne dėl blogos valios, o dėl nežinojimo. Jie per menkai informuojami, kur galima atiduoti stambias ar pavojingas atliekas“, – sakė aplinkosaugininkas.
Lina DŪDAITĖ
