Rokiškio „baronkos“ – šalyje žinomas prekės ženklas. Jas bene vienintelė šalyje pagal senovinę receptūrą tikroje malkomis kūrenamoje krosnyje kepa UAB „Kepėjėlė“. O prie lietuviškos duonos skonio ji pripratino net išrankiuosius kaliningradiečius.
Tautinis paveldas
UAB „Kepėjėlė“ ceche kasdien iškepama per 400 kg rokiškėniškųjų riestainių, vadinamų „baronkomis“. Jos – mūsų krašto pasididžiavimas ir tautinio paveldo gaminys. „Baronkos“ kepamos pagal senovinę technologiją, kurią atskleidė patyrusios kepėjos. Iš tešlos rankomis formuojami riestainiai, jie plikomi ir kepami ant žarijomis įkaitinto krosnies pado. Šiam gaminiui „Kepėjėlė“ įsirengė specialią malkomis kūrenamą krosnį.
„Baronkas“ kepa keturios specialistės. Anot bendrovės bendrasavininkės Aldonos Kanopienės, šis darbas sunkus fiziškai: moterys per dieną rankomis suformuoja daugiau nei 5 tūkst. riestainių, jos dirba nuolatiniame karštyje ir drėgmėje. O ir technologija turi būti atidirbta it laikrodis: vos minutę ilgėliau nei reikia verdančiame vandenyje palaikytos „baronkos“ bus kietos. Nemažai pastangų ir įgudimo reikia ir krosniai tinkamai iškūrenti: juk perkepti šių riestainių negalima.
Niekur kitur tokių nekepa. „Panašius gamina tik kauniečių kepyklėlė, tačiau tam jie naudoja elektrinę konvekcinę krosnį. Todėl ir skonis skiriasi nuo mūsiškių“, – sakė UAB „Kepėjėlė“ bendrasavininkė.
Ir mažam, ir senam
„Baronkoms“, kaip ir kitiems UAB „Kepėjėlė“ gaminiams, nenaudojami jokie sintetiniai priedai. Tad riestainiai yra visiškai natūralus skanėstas, tinkamas ir mažam, ir vyresniam. „Daugelis rokiškėnų juos skanauja užsigerdami pienu, pertepę uogiene, sviestu ar karameliniu kremu. Jiems diena sugadinta, jei nebeturi mūsų riestainių“, – pasakojo A.Kanopienė.
„Baronkos“ nepamainomos ir iškylose, siunčiamos lauktuvėms užsienyje gyvenantiems tautiečiams, įdedamos svečiams. „Jos tapo tarsi mūsų miesto simboliu. Miesto svečiai kartais vienu kartu nuperka net po 8-10 pakuočių. Klausiame, kas gi tiek suvalgys? Jie sako, kad išdalins draugams ir pažįstamiems. Juk negali taip būti, kad pasisvečiavę Rokiškyje lauktuvėms „baronkų“ neparvežtų“, – sakė A.Kanopienė.
Rokiškėniškųjų ypatingų riestainių skonį pažįsta ir Vilniaus, Kauno pirkėjai. Prie „Kepėjėlės“ paviljono šalies Kaziuko mugėse, Sartų lenktynėse nusidriekia didelės eilės. „Netgi tie kepėjai, kurių riestainiai nė iš tolo neprimena mūsiškių, šaukia, kad pardavinėja rokiškėniškas „baronkas“. Vadinasi, jos tapo pažįstamu prekės ženklu“, – sakė pašnekovė.
Aukštaitijos rinkai
Apskritai šalies duonos kepėjai išgyvena ne pačius geriausius laikus. Brangsta žaliavos, kuras, o šalies rinkoje vis labiau įsitvirtina didieji prekybos centrai. Ar šias tendencijas jaučia ir „Kepėjėlė“? Anot pašnekovės, bendrovė sėkmingai prekiauja duona Aukštaitijos regiono turguose, mažesnėse parduotuvėse. Kasdien iš „Kepėjėlės“ cechų į prekybos vietas išvažiuoja apie 25 pavadinimų duonos ir pyrago gaminių. „Tačiau turime pripažinti, kad mažųjų kepyklų aukso amžius jau praėjo. Plėsti gamybą nėra tikslo“, – sakė ji.
Kokios priežastys lėmė, kad nedidelės duonos kepyklos išstumiamos iš šalies rinkos? Pašnekovės teigimu, didžiausia bėda – sparti prekybos centrų plėtra. Be to, jie įsigijo didelius duonos kombinatus ir pirkėjams tiekia pačių keptą duoną. Kodėl rajono pirkėjai nelojalūs savo gamintojams? „Na, turime nemažai nuolatinių pirkėjų. Tačiau kai kurie rokiškėnai duoną prekybos centruose perka vien dėl patogumo: jie nori visas prekes įsigyti vienoje vietoje“, – aiškino pašnekovė. Mažesnėms duonos kepykloms sunku užsikariauti vietas šių centrų lentynose, mat siūlomos sąlygos nėra palankios smulkesniems gamintojams.
Nedžiugina ir mažųjų parduotuvių bei turgų rinka: juose mažėja pirkėjų ir prekyba duonos gaminiais nebe tokia pelninga kaip prieš keletą metų.
Duona prasideda laukuose
UAB „Kepėjėlė“ privalumas – natūrali, be sintetinių priedų duona bei pyrago gaminiai. Grūdus jai įmonė augina pati ir perka iš patikimų tiekėjų. „Mūsų javai nepurškiami chemikalais, tad žmonės gali nesibaiminti, kad duonoje ras nepageidaujamų cheminių priedų“, – sakė UAB „Kepėjėlė“ bendrasavininkė.
Bendrovės duona kepama pagal senovinius receptus. Štai rokiškėnų pamėgta „Tatos“ duona buvo kuriama taip, kad prilygtų naminei. Rokiškėnai pamėgo ir „Laukupio“, „Parugės“ duoną. O kepaliukų, padabintų muzikos grupės „Vairas“ atributika, jau kuris laikas nebėra rajono parduotuvėse. „Suiro grupė, ir gaminio nebeliko“, – sakė A.Kanopienė.
Filialui Rusijoje sekasi puikiai
UAB „Kepėjėlė“ viena iš kelių rajono bendrovių, turinčių filialus kitose šalyse: jai priklauso Kaliningrado srities Gvardejsko rajono Gusevo miesto kepykla „Rokiškio duona“. Anot A.Kanopienės, šiai įmonei puikiai sekasi: kaliningradiečiai pamėgo lietuviškos duonos skonį ir jos skyreliai yra daugelio miestų bei miestelių parduotuvėse. O specialistai apmokomi ir technologijos „Rokiškio duonai“ tobulinamos Rokiškyje, „Kepėjėlės“ cechuose.
Lina DŪDAITĖ
