Atkūrus Nepriklausomybę tik vieną kartą, 1990-1995 m. kadencijai, rinkome Rokiškio miesto tarybą. Balsavome ne už partijų sudarytus sąrašus, o už asmenybes. Pasikeitus savivaldos sistemai iš žmonių atimta teisė rinkti savo valdžią. “Tai buvo klaida”, – tuo įsitikinę kalbinti pirmosios ir vienintelės miesto tarybos nariai. Artėjant Rokiškio 510-ajam jubiliejui, jie dalijasi mintimis apie tai, kas juos džiugina, kas liūdina.
Tarybos pirmininkas Stanislovas DAMBRAUSKAS, rinkėjai – bažnyčios kvartalas:
– Demokratiškesnių rinkimų, kai balsuojama už konkretų žmogų, negali būti. Žinai, kam patikėjai valdžios vairą, iš jo gali pareikalauti atsakomybės. Jei egzistuotų miesto tarybos institucija, tai tokia situacija, kai prieš jubiliejų miestas liko be valdžios, apšnerkštas, būtų neįmanoma.
Daug metų dalyvauju rajono tarybos veikloje. Drąsiai galiu teigti: įsivėlus partijoms į tarpusavio kovas, už borto liko žmogus. Miesto taryboje sprendėme įvairius klausimus: dalijome sklypus, labdarą, talonus, svarstėme gyventojų nesutarimų priežastis, nagrinėjome skundus, sprendėme, kurias gatves asfaltuoti pirmiau. Nepatenkintų buvo, ginčų irgi kildavo. Prisimenu, sulaukiau priekaištų iš tuometinio karinio komisariato vadovybės. Kariškiai jautėsi skriaudžiami, skundėsi, kad daliname deficitinių prekių talonus, o juos pamirštame. Įsiskaudinę jie gąsdino, žadėjo atvaryti tankus. Džiaugiuosi sutvarkyta Nepriklausomybės aikšte, dvaru, apšviesta bažnyčia, medžio skulptūrų parku. Skaudu, vėl grįžtame į balanos amžių – miestas naktį skendi visiškoje tamsoje.
Visas straipsnis šeštadienio „Gimtajame…“
Dalia Zibolienė
