Didžiojo sporto arenose jau 35-erių sulaukę krepšininkai vadinami veteranais. Tik nedaugeliui jų pasiseka įveikti jaunesnių sportininkų konkurenciją ir prasibrauti į nacionalines rinktines. O žaidžiantis keturiasdešimtmetis, penkiasdešimtmetis – retenybė. Rokiškėnas Gintaras Kravčenka dar nekabina sportinių batelių ant vinies – birželio 26-liepos 7 d. jis gynė šalies garbę Europos veteranų krepšinio čempionate Ostravoje (Čekija).
Surinkti žaidžiančių penkiasdešimtmečių rinktinę – nemenkas iššūkis. Daugelis tokio amžiaus sulaukusių sportininkų mieliau leidžia dienas vartydami senus diplomus, valydami dulkes nuo kitados iškovotų taurių ir medalių bei jaukiai tysodami ant sofos ir žiūrėdami į jaunesnių atletų kovas. „Rasti žaidėjų dvyliktuką – ne taip paprasta. Krepšinio pasaulis nedidelis: per draugus ir pažįstamus nesunku išsiaiškinti, kurie krepšininkai dar gali žaisti, o kurių sportiniai bateliai jau dulka ant vinies”, – sakė G. Kravčenka.
Menka paslaptis, kad prieš 6 ar 7 metus sportinę karjerą baigęs pašnekovas – dažnas svečias krepšinio salėje, o ir krosiuką bėgti netingi. „Todėl ir pakvietė žaisti šalies rinktinėje”, – sakė jis.
Nors sportuoja savo malonumui, G. Kravčenka varžyboms rengėsi intensyviai: maždaug mėnesį žaidimo įgūdžius šlifavo sporto salėje, fiziniam parengimui bėgiojo krosus. Be pasiruošimo būtų sunku ištverti įtemptą varžybų grafiką: per 10 dienų teko sužaisti 6 rungtynes. „Nors ir veteranai, vėžlio žingsniu po salę nešliaužiojome: teko intensyviai dirbti aikštelėje”, – sakė jis.
Išsamiau – antradienio GR.
Lina Dūdaitė
