Lina DŪDAITĖ
Spalio 14 d. šalies piliečiai rinks jau penktą nepriklausomos Lietuvos Seimą. Pamatus nepriklausomai demokratinei valstybei padėjo 1990-1992 m. kadencijos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Jo rinkimai išliks vienu reikšmingiausiu ir įdomiausiu mūsų šalies įvykiu.
Laisvė diskutuoti
1990 m. vasario 24-osios rinkimai į Lietuvos tarybų socialistinės respublikos (LTSR) Aukščiausiąją tarybą buvo didžiulis įvykis šalies ir rajono politiniame gyvenime: komunistinė partija jau buvo praradusi dominuojančias pozicijas, o visuomenė gręžėsi į naują jėgą, skatinamą Lietuvos nepriklausomybės idėjos. Svarbia to meto politine ypatybe tapo pradėjusi šalyje formuotis daugiapartinė sistema.
LTSR Aukščiausiosios Tarybos rinkimams buvo rengiamasi pagal 1989 m. spalį priimtą Rinkimų įstatymą: vienmandatėse rinkimų apygardose buvo renkamas 141 deputatas.
Mūsų rajone buvo suformuotos 102-oji Rokiškio ir 103-ioji Obelių rinkimų apygardos.
Rokiškio apygardai buvo priskirtas Rokiškis bei Rokiškio ir Kazliškio apylinkės. Rinkėjų sąrašuose – 17 497 pavardės.
Obeliuose galėjo balsuoti pandėliečiai, obeliečiai, juodupėnai, jūžintiškiai, kamajiškiai, kriauniškiai bei panemunėliečiai. Pastaroji apygarda skaičiavo 16 951 rinkėją.
Kandidatai į Aukščiausiąją Tarybą buvo registruojami 1989 m. gruodžio 24 d. – 1990 m. sausio 23 d. Vadovaujantis Rinkimų įstatymu, teisę kelti kandidatus turėjo visuomeninės bei politinės organizacijos, judėjimai, piliečių susirinkimai. Juose turėjo dalyvauti mažiausiai 250 asmenų. “Rinkimų įstatymas garantuoja galimybę laisvai ir visapusiškai svarstyti politines, dalykines ir asmenines kandidatų savybes, taip pat agituoti už ar prieš kandidatą”, – rašė rajono Vykdomojo komiteto Organizacinio instruktavimo skyriaus vedėja Genovaitė Gavėnienė straipsnyje “Atsakingas darbas” (“Gimtasis Rokiškis”, 1990 m. sausio 6 d.).
Kiekvienas kandidatas privalėjo atsidaryti banko sąskaitą, pinigais jį galėjo remti piliečiai, darbo kolektyvai, visuomeninės ir politinės organizacijos. Agitacijai skirtų lėšų limitas – 1000 rublių. Kaip dabar, taip ir tada paskutiniąją rinkimų dieną agitacija buvo draudžiama.
Įdomu tai, kad balsuojama buvo ne tik už, bet ir prieš kandidatus.
Iškėlė kandidatus
Rajono žmonėms pirmasis savo remiamus kandidatus į Aukščiausiąją Tarybą paskelbė Persitvarkymo Sąjūdis. Mūsų krašto apygardose balotiravosi TSRS liaudies deputatas, Kauno klinikų neurologijos laboratorijos vedėjas Egidijus Klumbys bei Lietuvos darbininkų sąjungos pirmininkas Kazimieras Uoka.
Jau 1989 m. gruodžio 26 d. K.Uokos kandidatūrą parėmė Rokiškio psichiatrijos ligoninės, Autotransporto įmonės bei rajono Statybinės organizacijos (RSO) kolektyvai. O štai keliomis dienomis vėliau E.Klumbį nusprendė palaikyti Juodupės gyvenvietės piliečių susirinkimas.
1990 m. sausio pradžioje į Rokiškį ieškoti rinkėjų paramos buvo atvykęs ir žinomas žurnalistas Česlovas Juršėnas. Jis susitiko su Rokiškio žemės ūkio mašinų ir Sūrių gamyklų, Grūdų produktų bei Maisto pramonės kombinatų, “Lelijos” siuvimo fabriko, Autokelių eksploatavimo linijinės valdybos, Draudimo inspekcijos ir RSO darbuotojais bei Lietuvos komunistų partijos rajono komiteto atstovais. Susitikimo dalyviai Č.Juršėną iškėlė kandidatu į Aukščiausiąją Tarybą Rokiškio rinkimų apygardoje. Tą pačią dieną jis užsitikrino ir Rokiškio melioracijos statybos valdybos kolektyvo paramą. Tačiau kandidatu į Aukščiausiąją Tarybą mūsų rajono apygardose Č.Juršėnas nesibalotiravo. Į tarybą jį išrinko Švenčionėlių apygardos rinkėjai.
Lenino, Čedasų, Kazliškio ir Žiobiškio kolūkių nariai bei rajono miškininkai, susirinkę Rokiškio paukštininkystės tarybiniame ūkyje, nusprendė iškelti akademiko, Miškų mokslinio tyrimo instituto direktoriaus Leonardo Kairiūkščio kandidatūrą.
Obelių rinkiminėje apygardoje balotiravosi kandidatas Jonas Nemickas, rajono Žemės ūkio valdybos viršininkas. Jį palaikė Aukštakalnių kolūkio kolektyvas. Toje pačioje apygardoje kandidatu buvo registruotas Jūžintų kolūkio pirmininkas Feliksas Romualdas Kriaučiūnas. Jį rėmė šio kolūkio kolektyvas.
Rokiškio rinkimų apygardoje savo kandidatą – Vykdomojo komiteto pirmininką Vitą Kačinską – iškėlė Lietuvos komunistų partija.
Rinkos ekonomika
Rinkimų agitacinė kampanija atspindėjo aktualiausias to meto visuomenės problemas. Štai kandidatas K.Uoka kalbėjo apie būtinybę įteisinti rinkos ekonomiką, nuosavybės formas, siekti įmonių ekonominio savarankiškumo. Jis bene pirmasis prabilo ir apie būsimą nedarbo grėsmę. Vaistais nuo jo, anot politiko, turėjo tapti bedarbių profesinis perkvalifikavimas bei valstybės socialinė parama.
Kandidatas E.Klumbys gvildeno rajono žmonėms itin skaudžią ir opią vaikinų šaukimo į TSRS armiją problemą. Jo teigimu, jaunuoliai turi būti savo krašto kariais, pasieniečiais ar policininkais, o sovietinę kariuomenę būtina išvesti iš Lietuvos.
Akademikas L.Kairiūkštis daugiausia dėmesio skyrė žemės ūkio bei pramonės perspektyvoms: kolūkius ir įmones jis siūlė privatizuoti. Jis bene pirmasis rajone prabilo apie turto grąžinimą Bažnyčiai, siūlė mokyklose įvesti tradiciją melstis.
Lietuvos komunistų partijos kandidatas V.Kačinskas daugiausia dėmesio skyrė vietos savivaldos įtvirtinimui, žemės ūkio produktų kainodaros problemoms, socialinės politikos formavimui: garantijos neįgaliesiems, parama šeimoms, auginančioms vaikus.
Obelių apygardos kandidatų rinkimų agitacija buvo aštri. Tą liudija F.R.Kriaučiūno straipsnis “Patikslinkime savo pozicijas” (“Gimtasis Rokiškis”, 1990 m. vasario 10 d.).
“Nekreipčiau dėmesio į padriką minčių dėstymą, paviršutiniškas arba neteisingas išvadas, jeigu tai būtų ultraradikalaus, opozicijoje esančio asmens savireklama”, – taip autorius atsiliepė apie savo politinį oponentą J.Nemicką. Pastarasis daugiausia dėmesio skyrė žemės ūkio produkcijos, kolūkių ekonominio rentabilumo klausimams.
Rinkimų kampanija neapsiėjo ir be nesklandumų. Antai 1990 m. sausio 20 d. “Gimtasis Rokiškis” išspausdino straipsnį “Gyvenam banginio pilve”. Jame minimas kandidato E.Klumbio susitikimas su Kriaunų žmonėmis. “Tačiau kada, su kuo jis susitiko, kalbėjosi, niekas iš kriauniečių negali pasakyti. Jo Kriaunose nebuvo”, – laiške redakcijai rašė Stasė Idienė, Kriaunų apylinkės vykdomojo komiteto sekretorė.
Tęsinys kituose numeriuose
Lina DŪDAITĖ
