Pradžia 08 23
Kiekvienuose rinkimuose kandidatai vilioja rinkėjus įvairiais šūkiais ir pažadais. Jų negailėjo ir 1996 m. Seimo rinkimų kandidatai, nors kai kurie jų pažadai neatitiko šalies įstatymų, laisvosios rinkos ir demokratinės valstybės principų.
Rinkimų retorika
Nors visi kandidatai pasisakė už demokratiją, rinkos ekonomiką, tačiau ne kiekvienas jų suprato, kaip valdoma valstybė. Štai kandidatė Aldona Jašinskienė savo rinkimų programoje rašė: “Dabar priimant svarius įstatymus dalyvauja 50-70 deputatų. Kodėl toks neatsakingumas?” Ji siūlė, kad svarbiausius įstatymus priimtų ne Seimas, o tauta, balsuodama referendume.
Deklaruodamas pagarbą rinkos ekonomikai, kandidatas Juozas Gavėnas manė, kad valstybė gali įsakinėti verslui. “Norint stabilizuoti Lietuvos bankus ir grąžinti pasitikėjimą jais, ten turėtų dirbti sąžiningi, nepraradę pasitikėjimo žmonės. Kaip rodo statistika, atleisti banko pirmininkai ar pavaduotojai priimami į kitą banką vadovais, o taip neturėtų būti”, – teigė jis savo programoje. Ten pat jis siūlė Seimui ir Vyriausybei pasirūpinti, kad ūkininkai gautų kreditus minimaliomis palūkanomis.
Kandidatės Linos Macaitienės programa buvo skirta tik sveikatos apsaugai. O štai Respublikonų partijos atstovas Andrius Norkus rinkėjus pribloškė atvirumu: “Beje, mano posūkis į politiką, o ypač apsisprendimas dalyvauti rinkimuose, smarkiai išgąsdino žmoną – ji, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, nusivylė valdžios vyrais.”
Lietuvos gyvenimo logikos partijos kandidatas Pranas Trukšnys žadėjo panaikinti korupciją, visus šalies gyventojus aprūpinti darbu, teisiškai įvertinti buvusių Vyriausybės vadovų ir juos rėmusių politikų veiklą. “Mes nekritikuojame kitų, jau žinomų partijų, kurių programos ir tikslai daugeliui Lietuvos žmonių nesuprantami, nes žodžiai neatitinka darbų”, – savo programoje rašė jis.
Tęsinys kitame numeryje
Lina DŪDAITĖ
