Girdėjau sakant, kad svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi. Mano svajonė pamatyti Meksiką išsipildė tik trečiaisiais metais – dvejus metus nesusirinko reikiama turistų grupė. Pasiekėme ne vien tik Meksiką, bet ir Gvatemalą, Hondūrą, Belizą. Išskridom iš Rygos oro uosto į Paryžių, o iš jo – į Meksikos sostinę Meksiką.
„Tik meilę tėvynei – maldaujam – palikit”
Lietuvą palikom skęstančią sniego pusnyse, o nusileidom ten, kur palmės ir medžiai žydi mėlynais žiedais. Jų pavadinimą kartojom visos kelionės metu, bet grįžus į Lietuvą jis išsitrynė iš atminties.
Meksiko oro uoste, perėję pasų kontrolę, jau norėjom sušukti: „Viva, Meksika!”, bet pasirodė muitininkė su vokiečių aviganiu ir šis labai sąžiningai atliko savo darbą: parodė visus lagaminus, kuriuose užuodė draudžiamus produktus. Mūsų šypsenos prigeso, kai susirinko grupė muitininkų ir liepė iškraustyti lagaminus. Atimdami iš mūsų lašinius, kumpius, dešras ir sūrius jie nuoširdžiai juokėsi. Paliko tik stipriuosius gėrimus, nors, kai pagalvoji, kam jie, jei užkandos nėra… Bet mes tylėjom, o mintyse kartojom perfrazuotą dainos tekstą: „Atimkit visus lašinius ir kumpius, ką norit darykit, tik meilę tėvynei – maldaujam – palikit.”
Miestai smenga
O ta meilė Lietuvai, patikėkit, po trijų kelionės savaičių ypač sustiprėja. Juk mes nevertinam to, ką turim, ir mums vis atrodo, kad privalom turėti daugiau, gyventi geriau. O Meksikoje ir kitose centrinės Amerikos valstybėse viskas kitaip.
Daugiau šeštadienio GR
Nijolė BRAŽIŪNIENĖ, rajono apylinkės teismo pirmininkė
