Puikią tradiciją puoselėja Bajorų kaimas: komandos renkasi žaisti petankę.
5 eurų prizas
Bajoruose petankės žaidėjų pasibuvimas trunka apie porą valandų. Kaip „Gimtajam…“ sakė jos organizatorė Nijolė Knečiūnaitė-Čirūnienė, žaidimas jai patikęs atostogaujant užsienyje. „Dabar ir prisiminti sunku – lyg ir Hurgadoje. Petankę buvo pasiūlyta pažaisti pajūryje. Įpusėjus vasarai pasiūliau 5 eurų prizą – taip priviliojau komandas“, – pasakojo N. Knečiūnaitė-Čirūnienė.
Tiko šampano kamštis
Taip sutapo, kad petankei buvo susirinkta Tarptautinę šampano dieną. Tad turizmo specialistė Ingrida Kujelė pasiūlė vietoj kašaneto – medinio rutuliuko (pranc. – maža kiaulė) naudoti šampano butelio kamštį. Taip ir buvo padaryta. Ingridą ir Giedrių Kujelius renginio organizatorė pavadino asais, bendravusiais ir su profesionaliais Šiaulių petankės žaidėjais. Pats Giedrius kuklus. „Jokie mes ne profai. Prieš N metų teko žaisti pas draugą kieme. Patiko. Tada patys nusipirkome petankės rinkinį ir pradėjome žaisti. Kažkaip užkrėtėme ir kitus“, – pasakojo G. Kujelis. Jo žiniomis, pirma petankės treniruotė Bajoruose įvyko 2016 m. Tad šiųmetis susitikimas dar ir jubiliejinis.
Pabaigai tortas
„Kadangi mes žaidžiame ne dėl pergalės, tad džiugina veiksmas: smagu, kai numeti kamuolį taikliai, kai laimi tašką. Džiūgauji, pasijuoki iš nevykusių metimų“, – sakė N. Knečiūnaitė-Čirūnienė.
Pabaigai buvo tortas. Jo kažkokia laba įdomi istorija, tačiau jos Nilolė neapsakojo. „Negaliu“, – nukirto ir dar labiau suintrigavo: kokia gi torto istorija?
