Debra Webb. „Peržengta riba“, „Briedis“, 2024 m.
Tai antroji serijos apie detektyvus Devlin ir Falką knyga. Patyrę Birmingamo policijos komisariato detektyvai Kerė Devlin ir Lukas Falkas yra matę visko. Tad, gavę pranešimą apie dvigubą žmogžudystę ir paaiškėjus, kad viena iš aukų yra naujasis miesto apygardos prokuroro pavaduotojas, porininkai nedelsdami imasi darbo. Visgi tai nėra eilinė byla. Devlin ir Falkas greitai susieja nužudytą prokuroro pavaduotoją su viena iš saviškių – buvusia policijos detektyve Seide Kros. Deja, Seidės atminties spragos – dar vienas galvosūkis, kurį reikia išnarplioti, nes ji prisimena tik fragmentus iš smurto kupinos praeities. Tačiau labai tikėtina, kad toje praeityje ir slypi užuominos apie žmogžudysčių motyvus. Kuo giliau detektyvų trijulė pradeda kapstytis, tuo daugiau paslapčių išaiškėja ir tuo skaudesnės pasekmės jų laukia. Seidės atminčiai pamažu sugrįžtant, atsiskleidžia bjaurios jos praeities detalės, pavojingos paslaptys ir netikėti ryšiai tarp abiejų bylų.
Šis intriguojantis, greito tempo detektyvinis romanas su psichologinio trilerio elementais tėra vienas iš daugiau nei 150 autorės parašytų kūrinių. Įvairiose šalyse išleista jau keturi milijonai jos knygų skirtingomis kalbomis. D. Webb yra įvertinta prestižine žurnalo „Romantic Times“ karjeros pasiekimų premija už romantinį detektyvą, taip pat pelnė kelis Skaitytojų pasirinkimo apdovanojimus bei išskirtinį Šimtojo romano apdovanojimą.
Jolita Zykutė. „Karaliaus žmonos tarnaitė“, „Alma littera“, 2024 m.
Jolita Zykutė pristato naujieną atsipalaidavimui – „Karaliaus žmonos tarnaitė“, kurioje rasite meilės ir karališkų intrigų. Šis pseudoistorinis romanas skaitytoją perkels į pasaulį, kuriame Ramiosios upės skiriamos karalystės – mirtinos priešės. Glėjos princesė Amira drąsiai rėžia, kad niekada netekėtų už Jezdansero princo Darijano, nes tas aklas ir kvailas. Tačiau visgi išgelbsti jam gyvybę, ir ne kartą.
Karaliumi tapęs karštakošis Darijanas supranta, kad taiką atneš tik vedybos, tačiau veda ne vis labiau jį traukiančią akiplėšą Amirą, o jos jaunėlę seserį Vijaną. Keršydamas karalius skaudžiai įžeidžia Amirą, viešai pasišaipydamas, kad meilės guolyje šlykštėtųsi tokia moterimi kaip ji. Vijana myli kitą, bet dėl taikos sutinka tekėti su sąlyga, kad galės pasirinkti tarnaitę. Ja tampa sesuo Amira, ir valdovas Darijanas galop dėl šios moters visiškai pameta galvą.
Romanas įsiurbia į įvykių verpetą, leisdamas kartu išgyventi meilę ir netektį. Siužetas persunktas netikėtumų ir paslapčių, kurios galiausiai išaiškėja, atskleisdamos, ar arogantiškasis karalius iš tiesų yra aklas ir kvailas, ar karalystėse įmanoma taika, jeigu dėl jos paaukosi savo meilę.
Nicky Pellegrino. „P.S. Atvažiuok į Italiją“, „Sofoklis“, 2024 m.
„P. S. Atvažiuok į Italiją“ knyga, kuri tiesiog kvepia Italija. Knygos autorė vaikystėje su šeima atostogaudavo Italijoje. Tų vasarų prisiminimai – aistros, kivirčai ir, svarbiausia, maistas, tik dar labiau pagardina jos pasakojimą.
Kai ramus, idiliškas Belos gyvenimas Naujojoje Zelandijoje ima byrėti, ji interneto platybėse susipažįsta su Enriku. Ir ne įprastai, o forume, kuriame žmonės bendrauja apie jų artimuosius ištikusias negandas ir gedulą. Po kurio laiko tarp šių žmonių užsimezga ryšys ir Enrikas pasiūlo Belai tiesiog atvykti į Italiją. Ir ji sutinka, dar pati gerai nesuvokdama, į kokia šeimynėlę ir jos cirkus pateks. Atvykusi į Enriko palazzo Apulijoje, žavingame šimtmečių istorija alsuojančiame Ostunyje, Bela pamato, kad vyriškio gyvenimas nė kiek nepanašus į tą, kokį ji paliko namie. Visa Enriko šeima šiame romane pasirodė tarsi nebloga sekta – pasikinkę savo įsitikinimus jie nenusileidžia niekam, valdo savo verslą, vertina tradicijas ir jų laikosi tarsi įsikibę. Tai apsunkina santykius, nes tikrai ne visi nori to paties, ko norėjo praeities kartos. O kur dar nuolatinis šeimos nosių kaišiojimas tikrai ne į savo reikalus. Vis dėlto, nepaisant jo prabangių automobilių ir turtingos, nuolat besikivirčijančios šeimos, paaiškėja, kad jiedu su Enriku gerokai artimesni, nei atrodė iš pirmo žvilgsnio.
Iš pažiūros gali rodytis, kad čia juk ir vėl toks lengvas, ramus, vasariškas romanas apie Italiją, kuriame daug maisto, miestukų, paveldo, bet vis tik nelabai viskas čia tik apie atostogas ir meilę. Šiame romane labai daug skausmo, gedulo, susitaikymo. Ir būtent šie dalykai yra visų besivystančių santykių pagrindas. Ta rasta bendrystė skausme suvienija žmones, kurie, ko gero, niekada net nebūtų numanę kada nors atsidurti ten, kur atsiduria. Skaitytojų nuomone tai graži knyga apie baimę paleisti praeitį ir priimti dabartį ar net šiokį tokį ateities pažadą. Apie šeimą bei santykius, kad ir kokie sujaukti ir trapūs jie kartais bebūtų.
VAIKAMS
Alvilė Rimaitė. „Tirliuko sodas“, „Nieko rimto“, 2024 m.
Alvilė Rimaitė – lietuvių vaikų rašytoja, sukūrusi knygas „Kukū iš pašto dėžutės“, „Kukū iš pašto dėžutės ir pusseserė Matilda“, „Kliukliukas, arba keletas istorijų, nutikusių vienam gauruočiui“ ir „Šnurpio atostogos“. Paklausta, kas įkvėpė parašyti „Tirliuko sodą“, autorė sako: „Pro virtuvės langą turiu laimės regėti nuostabią seną slyvą. Žvelgdama į po lietaus ar ryto ūkanų tūkstančiais lašelių pasidabinusias jos šakas, vaizduojuosi, kad čia tviska ir manojo sodo Tirliukas. Svajoju, kad ši knyga įkvėptų skaitytojus šilčiau ir įdėmiau pažvelgti į mus supančius begalinius gamtos stebuklus.“
Ką darytum, jei sužinotum, jog tavo pasaulis skaičiuoja paskutines dienas? Kad visa, kas tau brangu, pasmerkta žūti?
Tai giedras ir jaukus pasakojimas apie vandens lašelį Tirliuką, kuris ryžtasi išgelbėti savąjį pasaulį – taip karštai branginamą sodą: gimtąją kūdrą, upeliuką, kailiniuotą, sparnuotą, dūzgiančią, žiedais bei žolynais šnarančią ir šakomis siūbuojančią gyvybę. Tirliukas tikisi, kad niekas nebenorės sunaikinti sodo, jei sužinos, kad čia esama saugomų gyvūnų ar augalų rūšių? Tačiau kaip nuveikti jūros didumo darbą, jei esi tik mažas lašelis? Tirliukas nenuleidžia rankų ir leidžiasi į neįtikėtiną žygį, kuriame susiduria su klastingais, pavojingais, kartais gal juokingais priešais. Kelionėje tykojančiuose pavojuose gelbėja ištikimi draugai.
Pasakojimas sudomins nuotykiais pačių tikriausių stebuklų kupiname miškų, pievų, pelkių, sodų ir vandenų pasaulyje. Sužavės įspūdingais gamtos aprašymais. Taip pat padės susipažinti su Lietuvos gyvūnais ir augalais.
Meniškomis, stilingomis ir švelniomis dailininkės Raimondos Nabažienės iliustracijomis papuošta knyga žavi turtingu žodynu, lavina meninį, estetinį suvokimą, grožio pojūtį, jausmų pažinimą. O svarbiausia, kad skaitant meniškai vertingas knygas, lavėja mažojo skaitytojo literatūrinis skonis, skatinamas mąstymas, ugdomas vidinis vaiko pasaulis.
Tove Jansson. „Trolis Mumis ir paskutinis slibinas“, „Alma litera“, 2024 m.
Viena garsiausių XX a. vaikų rašytojų ir iliustruotojų Tovė Jansson kilusi iš švediškai kalbančios Suomijos gyventojų mažumos. Garsiausias jos kūrinys – knygų serija apie trolius Mumius. Troliai Mumiai – visame pasaulyje vaikų (ir ne tik!) pamėgti personažai. Autorė siekė sukurti mielus, malonius personažus. Iliustracijose jie pavaizduoti apvalaini, minkšti. Trolių Mumių istorijos – šviesios ir gražios, kupinos humoro ir žaismo, jose nutinka ir liūdnų, baugių dalykų, tačiau visada nugali meilė, gėris, atjauta vienas kitam ir supratingumas. O kokie skirtingi ir įdomūs knygų veikėjai!
„Trolis Mumis ir paskutinis slibinas“ supažindina naująją vaikų kartą su pasauline vaikų literatūros klasika: su trolių Mumių slėniu, veikėjais ir universaliomis gyvenimiškomis pamokomis, kurios svarbios tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Pasaka „Trolis Mumis ir paskutinis slibinas“ pirmą kartą pasirodė daugiau nei prieš 60 metų ir laikoma viena gražiausių ir jautriausių Tovės Jansson trumpųjų pasakų.
Pagrindinė knygos tema – draugystė ir tai, ką kiekvienas gali padaryti dėl draugo laimės. Muminukas randa mažą slibinuką, įdeda jį į uogienės stiklainį. Dabar mažasis slibinukas tampa mielu augintiniu. Muminukas labai džiaugiasi radęs ne bet kokį, o paskutinį pasaulyje slibiną! Tačiau netrukus supranta, kad „augintinis“ nori būti laisvas. Dar liūdniau Muminukui pasidaro, kai pamato, kad slibinui labiau patinka Snusmumrikas… Ar tai sudaužys jo širdį? Ar draugystė nugalės viską?
Parengė Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Fondų organizavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė Vilija Viskaitytė-Skardžiuvienė ir Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Aušra Žukauskienė
