Juodupės gimnazijos nuotr.

Priims ten, kur pageidauja

Praėjusią savaitę prieš tarybos posėdį vykusiame jungtiniame komitetų posėdyje Rokiškio savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis, pristatydamas klausimą, sakė, jog tėvams žadėta, kad vaikai bus priimti į tas klases, į kurias pageidauja. „Gavosi taip, kad, pasibaigus  centralizuoto priėmimo į mokyklas pirmajam etapui, į J. Tumo – Vaižganto progimnazijos pirmą klasę visi norintys netelpa. Tiksliau, netelpa du vaikai. Todėl darome pakeitimą, ir komplektuojam progimnazijoje tris pirmas klases. Šiuo metu yra 46 vaikai, taip pat yra 4  specialiųjų poreikių turintys mokiniai. Jie skaičiuojasi kaip  du vaikai klasėje, todėl netelpame į dvi klases.

Taip pat pakeitimą darome ir dėl Juodupės gimnazijos trečiosios gimnazinės klasės. Pagal centralizuotą priėmimą ten nesusirinko 12 vaikų (tik esant tokiam skaičiui, galima formuoti klasę ir savivaldybė prisidėtų prie jos išlaikymo – aut. Past.) Gimnazija darė susirinkimą su tais vaikais,  vis tiek neatsirado ten dvylika mokinių, todėl negalim komplektuoti tos klasės“, – paaiškino pasikeitimus A. Laužadis.

Klaidas ištaisys

Švietimo, kultūros ir sporto komitetui vadovaujanti politikė Dijana Meškauskienė klausė, kaip apskritai  rajone veikia nauja centralizuoto priėmimo į mokyklas sistema? Aurimas Laužadis sakė, jog yra tam tikrų iššūkių, ir kai kurios mokyklos priėmime padarė klaidų. „Bet prasideda antras priėmimo etapas, ir tas klaidas ištaisysim. Gavosi taip, kad Juodupės ir Kamajų gimnazijose nepriimti pirmokai. Paprasčiausiai tėvai pageidavo, viskas buvo tvarkoj, bet per septynias dienas turėjo būti pasirašytos sutartys. Dokumentaliai tai neįvyko, bet  su visais sutarta, niekas neišsilakstė per antrą etapą, tai dabar bus sutvarkyta. Žmogiškos klaidos.  Manau, kad  mažoms savivaldybėms gal  ir nėra gerai tas centralizuotas priėmimas, bet  žmonėms tai – teisingesnė sistema, ir mažesnės galimybės korupcijai“, – sakė A. Laužadis.

Sudarė sąlygas mažoms gimnazijoms

Priminsime, kad  pernai Vyriausybė nusprendė, kad miestelių gimnazijose bus galima sudaryti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokysis ne mažiau kaip 12 mokinių ir savivaldybė prisidės skirdama 50 proc. mokymo lėšų. Ši Vyriausybės nutarimu pakeista Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostata įsigaliojo nuo praėjusio rugsėjo mėnesio.

„Savivaldybėms palikdami teisę apsispręsti, kaip organizuoti savo mokyklų tinklą, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, tęsime pažadą išsaugoti nedideles gimnazijas. Jeigu laikytumės prieš tai numatyto reikalavimo, kad baigiamosiose klasėse turi būti 21 mokinys, 56 mokyklos naujais mokslo metais jau negalėtų formuoti III gimnazinių klasių. Sudarant sąlygas išlaikyti gimnazijas miesteliuose, mokiniams nereikės gaišti laiko kelyje, rytais nereikės taip anksti keltis, daliai jų bus didesnės galimybės lankyti popamokinius būrelius. Į mokyklą bus lengviau pritraukti ir naujus mokytojus. Be to, miestelyje esanti gimnazija pakelia ir visos gyvenvietės vertę, į tokią vietą noriau keliasi jaunos šeimos“, –  tuomet teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Juodupės gimnazijoje, kaip politikus informavo A. Laužadis, sudaryti vienuoliktai arba trečiai gimnazijos klasei pritrūko vieno mokinio.

Su matematikais  rajone situacija nėra išspręsta iki galo

Tarybos posėdyje  tvirtinant klasių komplektų skaičių rajone, opozicijos lyderis Antanas Vagonis nepraleido progos vėl paklausti, kokia situacija su mokytojais rajone nuo ateinančių mokslo metų? A. Laužadis sakė, jog situacija su matematikos mokytojais nėra iki galo išspręsta. „Ne taip, kad nėra, kam dirbti, bet ne optimalus variantas“, – sakė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas. Jis patikslino, kad mokytojai yra numatyti, jiems gali būti didesni krūviai, gali būti ir mokytojai pensininkai, bet optimalaus sprendimo nėra.  Ši situacija, anot vedėjo, aktuali Obelių, Juodupės ir „Romuvos“ gimnazijose.

Ministerija susirūpinusi, kad pedagogų trūkumas kasmet auga – 2023 m. trūko 150 mokytojų, 2024 m. – 350, o pernai – 600. Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus visoje šalyje trūks apie 6 tūkst. mokytojų.

Ministerijos specialistai suskaičiavo,  kad 55 metų ir vyresnių mokytojų dalis 2022 m. siekė 42 proc., o pernai – 45 proc. Rokiškio savivaldybė dėl šios situacijos ieško išeičių didindama kompensacijas ir gerindama sąlygas į rajoną atvykstantiems naujiems mokytojams.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: