Šarūnas Laužadis „Pažįstama ir dar nežinoma Lietuva“, 2007
Vienus vilioja paslaptingoji Turkija, kitus traukia nuostabusis Kipras ar prabangūs Ispanijos kurortai, dar kitus – šventoji Izraelio žemė. Knygoje siūloma neskubėti svetur, kol savo gimtinės gerai nepažįstame. Juk mes gyvename ne kokiame buvusių imperijų užkaboryje, o pačiame Europos geografiniame viduryje, Lietuva turi tūkstantmetę istoriją, tad pamatyti joje tikrai yra ką.
Šarūnas Laužadis „Padavimai apie Lietuvos vietovardžius“, 2019
Autorius apie knygą: „Apie vietovardžių kilmę galima ilgai diskutuoti, tačiau tikrąją jų kilmę šiandien sunku atsekti. Šiame sakmių ir padavimų rinkinyje aš literatūrine forma pateikiau savo hipotezes, tačiau lieku atviras visuomenės ir specialistų pastaboms.“
Šią knygą, kurioje pats pirmasis padavimas yra apie Rokiškio vardą (jis reiškia „priesaką gyventi“), autorius yra padovanojęs J. Keliuočio viešajai bibliotekai su įrašu „Mielojo vaikystės miesto – Rokiškio bibliotekai“. Apie tai ir dar daugiau – knygoje ir jos pristatyme (dalyvaus autorius) J. Keliuočio viešojoje bibliotekoje kovo 24 d. 17 val.
Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarė kraštietė Birutė Valionytė yra parengusi keturis fotoalbumus „Didžioji Lietuva“, kuriuose pristatomi visi svarbiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo objektai, šiuo metu esantys už Lietuvos ribų. J. Keliuočio viešojoje bibliotekoje yra:
„Didžioji Lietuva, 2 dalis“, 2009; „Didžioji Lietuva, 3 dalis“, 2012
Tai unikalūs fotografijų albumai, kuriuose suregistruotas, nufotografuotas, aprašytas ir pakomentuotas LDK paveldas, esantis dabartinės Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose. Pateiktos objektų nuorodos, kaip juos surasti keliaujantiems. Įspūdingose fotografijose – Lietuvos valdovų pastatytos pilys, dvarai, miestai, išlikę piliakalniai, kulto pastatai ir kt. paveldas. Lietuvių, anglų ir ukrainiečių kalbomis spausdinamos asmenvardžių, vietovardžių rodyklės, gausus literatūros sąrašas.
Albertas Kazlauskas „Vilniaus gatvės gyvos“, 2017
Knyga skirta vilniečiui ir miesto svečiui, kuris Lietuvos sostinę nori pažinti ne tik per senamiesčio prizmę. Knygą sudaro 11 maršrutų su žemėlapiais, išsamiais objektų aprašymais, lankytinais objektais Lazdynuose, Žirmūnuose, Paneriuose ar kitose nuo miesto centro atitolusiose vietose.
Selemonas Paltanavičius „Nemunu per Lietuvą“, 2017
Knyga parengta pagal LRT televizijos projektą. Jei skaitysite šią knygą ant minkštos sofutės, neabejotinai būsite įtraukti į nuotykių ir paslapčių kupiną kelionę Nemunu po istorines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemes.
Česlovas Kudaba „Nemune, Nemunėli“, 1989
Iliustruotoje (dailininkas Audrius Klimas) žymaus Lietuvos mokslininko, geografo, aplinkosaugininko Č. Kudabos knygoje moksliškai ir meniškai, su meile savo gimtajam kraštui pasakojama apie Nemuną (kaip jis susidarė, kokia jo geografijos metrika ir kt.) – didžiausią Lietuvos upę.
Poezijos kalba apie gimtinę: Vytė Nemunėlis „Tėvų nameliai brangūs“, 1995
Vytė Nemunėlis – vieno svarbiausių lietuvių poetų – Bernardo Brazdžionio pseudonimas, kurį jis naudojo pasirašydamas kūrybą vaikams. Šiuo vardu vaikams išleido per 15 knygų, neskaitant eilėraščių rinktinių bei rinkinių su kitais autoriais.
Eilėraščiams apie tėvynę būdingas dainingumas ir lengvumas, poezija yra šviesi, nuotaikinga, pasitikinti mažyliu, bet padedanti jam surasti kelią. Poetui svarbi ir šviečiamoji misija, jis siekia ugdyti vaiko moralę, patriotiškumą ir tikėjimą.
Daugiausiai norinčiųjų yra skaityti šias knygas, kurių laukiama, kol jas perskaitys kiti skaitytojai.
Suaugusiųjų:
R. Petrauskas „Lemtingi sprendimai“,
- Herlyn „Veidu į saulę“,
N. Narmontaitė „Žvaigždžių alėja: ko nematė TV žiūrovai“,
- Baltušis „Vietoj dienoraščio, 1970–1975“,
- Sepetys „Kuždesių fontanas“,
- Morris „Aušvico tatuiruotojas“,
- Jeffieries „Dingusi sesuo“.
Vaikų ir jaunimo:
- H. Porter „Poliana,
- Paterson „Tiltas į Terabitiją“,
- V. Landsbergis „Arklio Dominyko meilė“,
- Donnelly „Sudie, seneli, ištariau aš tyliai“,
- Adomaitytė „Laumžirgių namai“.
Parengė J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Daiva Vilkickienė
