„Vienužio meilės giesmių taku. Intymioji Vienužio lyrika un Sartų“ – renginys tokia poetiška tema vyko Antano Vienažindžio gimtinėje Gipėnų kaime (Zarasų r.) poeto 175-ųjų gimimo metinių proga. Jį organizavo Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Kriaunų filialas.
Praėjusio penktadienio graži rudens diena, netolima kelionė į poeto A. Vienažindžio gimtinę, dusetiškius literatūros mylėtojus nuteikė šventiškai ir pakylėtai. Poeto gimtinės kiemas pasitiko neįprastai ir kukliai padabintas. Akį traukė įdomi instaliacija – ant karklų vytelių pražydinti darželio žolynėliai plazdeno lapelius kedenami lengvo rudens vėjelio, jaukiai ištiestos marškos ant žolės kvietė sėstis ir laukti šventės pradžios.
Kriaunų filialo bibliotekos vedėja Audronė Telšinskienė kalbėjo: „Gyvename tokiu laikotarpiu, kai kalbėdami viena kalba retai išgirstame vienas kitą, nebesuvokiame pasakyto žodžio reikšmės, keliame balsą ten, kur turėtume vien klausyti ar klausti. Tenka susimąstyti – kodėl man lemta gimti ir augti čia ir koks dvasinis maistas turi maitinti mane ir esančius aplink, kad regėtume ir ragautume ne tik pasaldintą rožinį pasaulį. Ilgai ieškoti nereikia – tik pajusti žemę po kojomis ir ką ta žemė yra užauginusi. Pavyzdys paprastas – kiek stiprybės Sartų kraštas gali semti iš čia lakiojusio Antano Strazdo-Strazdelio ir Antano Vienažindžio-Vienužio. Tai lietuvių lyrikos pradžia. Tik iš pirmo žvilgsnio regisi paprasti eiliavimai. Reikia įsiklausyti ir išgirsti…“
Rugsėjo 26-ąją minimos Vienužio 175-osios gimimo metinės. Mintis surengti Vienužio „apdūmojimus“ kilo dar kone prieš metus. Į komandą pakviestas J. Keliuočio viešosios bibliotekos Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras, Kriaunų seniūnas Arvydas Rudinskas, kiti svečiai, dusetiškis Eugenijus Raugas atliko muzikinę interpretaciją „Siela un Sartų“.
14 žmonių plaustu vyko į Gipėnus – poeto vaikystės ir jaunystės namus. Čia juos sutiko A. Vienažindžio giminaitė Irena Varnienė bei būrys šviesių šio krašto žmonių, sukviestų Dusetų K. Būgos bibliotekos vedėjos Elenos Gaižiuvienės.
„Skaitant Vienužio ilgesio laiškus, siunčiamus namo, „tėtei siunčiu svarą arbatos, motulei ir Karusei – po skarelę…“ kilo mintis paraginti moteris į renginį rinktis apsigobus skarele… „Savo dainai rinkti patogiausia būdavo dideliausioje spintoje, kur klierikai savo drapanas sukabinėja. Nebuvo kitos ramesnė vietos. Įlendu, būdavo, užsidarau ir svajoju, svajoju sau vienas, kartais gailiai verkiu ir dūsauju, kartais dantim griežiu – jausmai šėlsta, iki varpelis pašauks kurios užiėmimo. Iš kiekvieno tokio lindėjimo spintoje išsinešdavau naują sugalvotą dainą…“ Šis poeto pasakojimas paskatino mintį ieškoti poeto spintai tinkamo rakto… Raktais žvangindami ir susirinkome į Gipėnus ieškoti spintos. Visi kartu atrakinome ją ir tikime, dar ne vienas poezijos, jausmų, artumos duris atrakinsime kartu…“ – kalbėjo A. Telšinskienė.
I. Varnienė paminėjo svarbiausius ir įdomiausius poeto gyvenimo momentus, pasidžiaugė, kad poetas brangus ne tik kaimyninių vietovių žmonėms, bet ir visos Lietuvos literatūros tyrinėtojams, poezijos mylėtojams.
