Kolekcijos pradžia
Gal senoji rankinė ir toliau sodyboj būtų sau tyliai kur dulkėjusi, kol galiausiai sudūlėjusi, jei ne keistas atsitiktinumas. Iki tol rankinėmis nesidomėjusi, bibliotekininke dirbanti Nemira „Humanoj“ pastebėjo neįtikėtiną rankinę iš tikrų vinilinių plokštelių. Neatsilaikė ir nusipirko, nors minties apie rankinių kolekcionavimą dar neturėjo.
„O paskui ir prasidėjo – viena, kita rankinė – jos tarsi pačios ėmė surasti mane. Pradėjau ir aš jų ieškoti. Jeigu nuvažiuoju kur į kitą miestą, tuoj skubu į „humanas“. Taip po truputį ėmė kauptis tikra kolekcija“, – rankinių atsiradimo istoriją jos gyvenime pasakoja Nemira.
Iš pradžių rankines kabindavo ant sienos troboj, tačiau Statulevičių sūnūs, kurie labiausiai ir norėjo sodybos, mamos ėmė prašyti, kad paslėptų tas rankines kur toliau nuo akių – prieš draugus jiems nesmagu dėl tokių eksponatų.
(Daugiau – šeštadienio „Gimtajame…“)
