Home Langas Šimtmečio proga – leidinys apie Antaną Kliaugą

Šimtmečio proga – leidinys apie Antaną Kliaugą

0
Šimtmečio proga  – leidinys apie Antaną Kliaugą
Antanas Kliauga. Krašto muziejaus archyvo nuotr.

Krašto muziejus turi sukaupęs per 4 000 vnt. liaudies meno eksponatų. Nemaža dalis – kraštiečių tapytojų kolekcijos. Pastaraisiais metais muziejus plačiai išgarsino tapytojos Monikos Bičiūnienės (1910–2009),  drožėjų Jono Vizbaro (1880–1976) ir Liongino Šepkos (1907–1985) kūrybą.

Rengdama knygą muziejaus direktorės pavaduotoja Dalia Kiukienė naudojosi muziejuje sukaupta medžiaga, kai kuriuos faktus tikslino susisiekusi su giminaičiais iš Rokiškio, Vilkolių kaimo. „Daugiausia padėjo A. Kliaugos marti Stanislava Kliaugienė, gyvenanti Vilniuje“, – sakė knygos sudarytoja. Kataloge publikuojama ne tik tapyba, saugoma muziejuje, bet ir privačiose kolekcijose, tad knygos leidėjams teko  paveikslus iš kitų miestų atgabenti į Rokiškį.

„Kas atsitinka su visą gyvenimą sunkius žemės ūkio darbus dirbusiu žmogumi, kad vieną gražią dieną, jau būnant garbingo amžiaus, kai, atrodytų, beliko ramiai sau leisti likusias dienas, jame prabunda menininkas? Kodėl kūrybinė jėga būna tokia didelė, kad nepaiso metų naštos, menko išsilavinimo ir tapybos reikmenų stygiaus? Į šiuos klausimus mums galėtų padėti atsakyti A. Kliaugos gyvenimas ir kūryba“, – taip apie tapytoją rašo dailininkas A. Augutis, vadindamas jį „meno grynuoliu“ ir lygindamas su kitais primityvistais.

„Įdomu, kad tokių naiviojo meno grynuolių kaip A. Kliauga, pradėjusių kūrybinį kelią brandaus ar net garbingo amžiaus, mūsų šalyje ne vienas. M. Bičiūnienė pradėjo tapyti 50 metų, apie 1960 m., paskatinta sūnaus – tapytojo Rimo Bičiūno. Du jos kūriniai reprodukuoti 1985 m. Belgrade išleistoje Pasaulio naiviojo meno enciklopedijoje. Tautodailininkė Michalina Stanevičiūtė-Počiulpienė (1910–2005) švilpukų, liaudyje vadinamų molinukais, lipdymu susidomėjo būdama 77 metų. Vieną po kito nulipdžiusi ir gražiai išmarginusi šimtus skardžiai švilpiančių švilpukų, tapo pripažinta meistre. Medžio drožėjas L. Šepka pirmąją skulptūrinę kompoziciją – memorialinį paminklą broliui – pradėjo skaptuoti sulaukęs 42-ejų“, – rašo A. Augutis ką tik išleistoje knygoje.

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus