Kovo 16-ąją Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu, tačiau lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, vėliau administracijos organams buvo suteikta teisė bausti nusikaltusius, konfiskuoti bei deginti raštus. Lietuviškos knygos ir laikraščiai buvo leidžiami slapta iš rankų į rankas, kol galiausiai valdžios atstovai turėjo pripažinti nesugebantys kovoti su spaudinių sklidimu, todėl pasiūlė panaikinti spaudos draudimą. Taigi knygnešiai lietuviškos spaudos istorijoje paliko gilų pėdsaką. Kokia situacija šiandien?
Prie įdomiausių knygų – eilės
Šių dienų žmonės – dažni bibliotekų lankytojai. Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Skaitytojų skyriaus vedėja Snieguolė Galvelienė sako: „Žmonės skaito knygas, žurnalus, laikraščius ir mes labai džiaugiamės, kad biblioteka vis dar surandama.“ Dažnam mėgstančiajam skaityti įpirkti knygas per brangu, todėl lieka vienintelis kelias – vykti į biblioteką. Skaitomiausių knygų bibliotekos lankytojams tenka palaukti: štai L. Riley romano „Angelų medis“ laukia 16 skaitytojų, o K. Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“ – 14.
Viešojoje bibliotekoje dirbančios moterys primena, kad negalintiems ateiti į biblioteką, bet norintiems skaityti miesto žmonėms knygų jos gali nunešti į namus.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Greta ŠLIURPAITĖ
