Pandėlys per Onines tampa gerokai didesnis, gausesnis žmonių ir įvykių, renginių ir dainų, šurmulio ir judėjimo. O šiemet tam buvo gausybė jubiliejinių progų. Nuo pirmojo miestelio paminėjimo sukako 435 metai, nuo dabartinės šv. Onos bažnyčios pastatymo – 225 metai, dabartinei Pandėlio mokyklai – 60 metų, atnaujintam ir sutvarkytam Pandėlio dvaro parkui – jau dešimtmetis. Tad nieko nuostabaus, kad Pandėlys linksminosi ir šventė tris dienas.
Tokių miestelių gražiausia savybė, kad visi juose stengiasi prie šventės prisidėti kaip gali ir moka. Visi organizuoja savus renginius, kurie įsilieja į bendrą linksmybę ir šurmulį. Štai penktadienio vakarą į jaukų renginį bažnyčios šventoriuje, kur koncertavo pasvaliečiai Dalius ir Renata Kaziliūnai, pakvietė Pandėlio parapija. Jų dainuojama ir skaitoma poezija buvo tyli, bet labai nuoširdi įžanga į miestelio šventę. Netrukus Pandėlio gimnazijos stadione prasidėjo naktinis krepšinis (rungėsi net 21 komanda) ir tinklinis – varžybos, kurioms, organizuojamoms viešosios įstaigos „Sports Unity“, neatsispiria ne tik pandėliečiai.
Šeštadienio rytą pirmi pabudo žvejai, sumerkę meškeres į čia pat dvaro parke telkšantį tvenkinį. Netrukus prie jų prisijungė triatlonininkai, bėgikai, dviratininkai, paplūdimio tinklininkai – šeimų sporto šventė sutraukė ne tik sportuojančius, bet ir dar gausesnį būrį jų gerbėjų.
Kiek vėliau prisijungęs prie linksmybių, visų pirma sutikau ne vieną iš Rokiškio atvykusį pažiūrėti Raimundo Gailiūno parodos „Kapčiaus atmintys“, trukusios vieną dieną. Pandėlyje gimusio menininko naujausių darbų ekspozicija turėjo vykti dvaro rūsyje. Ten ir vyko, bet tą rūsį rasti ne kiekvienam pašaliečiui buvo paprasta, tad nemaža dalis atvykėlių suko ratus, klausinėjo sutiktųjų, kur tas parko rūsys, bet tikiuosi, jog visi susidomėję jį rado. Ir buvo verta. Antrąkart tą rūsį iš smalsumo aplankiusiam šių eilučių autoriui pavyko sutikti netgi parodos kuratorę, kuri jame paskyrė savo klasiokų susitikimą. Klasiokai, kaip vietiniai pandėliečiai, kad ir išsklidę po įvairias Lietuvos vietas, ilgai neklaidžiojo, o šiuolaikinis menas jiems irgi nebuvo svetimas. Laiko iki kasmet per Onines vykstančio gimnazijos mokinių susitikimo dar buvo, tad jie niekur labai neskubėjo. Kitaip negu aš.
Mane sudomino ne tiek sodo traktoriukų lenktynės, kurias mačiau jau užpernai, kiek pirmą kartą Pandėlyje organizuotos traktoriaus tempimo varžybos. Į jas dalyvauti užsiregistravo net aštuonios komandos. Komanda, sudaryta iš penkių žmonių turėjo nutempti nelengvą traktorių 20 metrų. Geriausiai pirmame rate sekėsi „Pandėlio ugniagesių“ ir šventės rėmėjų „Ivabaltės“ penketukams. Pandėliečiai pradžioje buvo greitesni, bet kai keturios geriausios komandos susirungė finale, išaiškėjo „Ivabaltės“ pranašumas. Nugalėtojai pasirodė besą tikri džentelmenai – jie laimėtus prizus vieningai atidavė „Pandėlio bendruomenės“ komandai kurią sudarė penkios galingos moterys, sugebėjusios traktorių iki finišo taip pat nutraukti greičiau negu per minutę. Be abejo, Pandėlio bendruomenės komanda taip pat atsilygino ne tik geru žodžiu. Žodžiu, laimėjo draugystė ir gera nuotaika.
Šeštadienį buvo ne tik sporto varžybų, muzikos, bet ir rimtų pokalbių su šventės rėmėjais ir organizatoriais didžiojoje parko scenoje, kurioje vakarop visus džiugino Radžis, Sandra ir Viktoras, „8 kambarys“ bei DJ Hot.
Sekmadienis, Oninių diena, prasidėjo iškilmingomis šv. Mišiomis, kurias aukojo Rokiškio dekanato dekanas Eimantas Novikas. Po jų šalia bažnyčios šventoriaus vyko teatralizuotas koncertas- pokermošė „Šventa Ona – duonos ponia“, kurį gražiai pabaigė iš Pandėlio kilę Kauno muzikinio teatro solistai Ingrida Kažemėkaitė ir Andrius Apšega.
Koncerto metu tradiciškai pašventinta naujo derliaus duona, pasveikintos Onos ir Onutės, kurių šiais metais gal buvo net daugiau negu ankstesniais, apdovanoti metų parapijiečiai – Andrius Žiauberis ir Danutė Šedienė.
Pandėlio miesto šventę jau trečius metus iš eilės užbaigė UDC teatro premjera. Šįkart tai buvo amerikiečių dramaturgo Judžino O‘Nilo drama „Virvė“, kurią pilnutėlė kultūros centro salė sutiko audringomis ovacijomis.
Galima, žinoma, šnekėti apie nesutarimus, kilusius šventę organizuojant, bet jie greit pasimirš. O kitais metais, kad ir ne jubiliejinė, šventė bus dar didesnė ir gražesnė, nes Pandėlys svarbiau už visas nuoskaudas ir ambicijas.
