Bičiuli, tu mane žinai, aš mėgėjas savo nosį kaišioti visur, kur tik galima nuotaiką praskaidrinti ir nuo slegiančio cepelininio dangaus pasislėpti. Bekaišiodamas nosį į FB aptikau, kad yra toks Vilniaus rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“ ir jis organizuoja savo metinį susirinkimą. Įdomu pasidarė… Nors aš greičiau pagal kilimą kėdainietis nei vilnietis, bet ne mažiau ir rokiškietis. Pats „velnias ragus nusilauš“. Bet kadangi jau daugelį metų po pusmetį praleidžiu Rokiškyje ir Vilniuje, galiu save vadinti rokiškėnu (taip pat kaip ir vilniečiu), todėl nepraleidau progos apsilankyti tame susirinkime.
Galvojau, kiekgi čia tų rokiškėnų susirinks? Na, gal koks dvidešimt, keturiasdešimt daugiausiai… Ir čia manęs laukė pirmas netikėtumas ir net keistas sutapimas… Matai, Bičiuli, susirinkimas vyko Žirmūnų g. 6, kur veikia Vilniaus centrinė biblioteka ir kur dar tolimais 1976 m. mano Gyvenimo Draugė savo darbinę veiklą pradėjo. Va toks sutapimas… Tuo laiku veikė cenzūra, kuomet buvo paliepta visas Solženycino knygas iš bibliotekų išimti ir jas nurašius visas sunaikinti. Draugė „nurašė“ „Viena Ivano Denisovičiaus diena“ ir aš, parsinešęs ją į mūsų bendrabutį, pirmą kartą sužinojau apie… lagerius. Štai toks sutapimas. Netikėtumas jau buvo palipus iki trečio aukšto… Daugiau nei šimtas rokiškėnų ir jų svečių visuose kampuose klegėjo, vienas kitą glėbesčiavo, kėdžių organizatoriai nešti nebespėjo. Ne visiems vietos salėje pakako, daliai sienas remti teko… Netikėjau, kad tiek šviesių rokiškėnų susirinks… Nieko, beveik nieko nepažįstu… Nejauku truputį… Tiesa, sutikau mano gero bičiulio, geologo Kęstučio Saulio brolį Vytautą, dabar merą (ne Vilniaus) pavaduojantį (perdaviau merui linkėjimus ir pasiūliau sveikatą saugot ir kojų nesilaužyt), dar vieną kitą moteriškę esu sutikęs… „Gimtojo Rokiškio“ žvitri korespondentė net prisilenkus, kai kada ir priklaupus, gero rakurso fotografijai ieškojo. Misteris Kalėda sienas ramstė, orus fotografas iš Rokiškio irgi gero kadro tykojo… Šventiška… Viskas prasidėjo iškilmingai… Kad Obeliai ir Antanašė savo himnus turi, jau žinojau ir žodžius kiek tai žinau, bet rokiškėnų himno nebuvau dar klausęs… pratylėjau. Na, aš tau, Bičiuli, nepasakosiu apie tuos ataskaitinius niuansus, kuriais prasideda kiekvienas kiekvieno klubo ataskaitinis susirinkimas, smulkmena… Bet balsavimas yra balsavimas… Viskas buvo matuojama aplodismentais – kas „už“ – audringi plojimai, kas „prieš“ – skysti plojimai. Skystų plojimų nebuvo… tik audringi šypsenomis palydimi. Rokiškėnai turi savo pirmininkę (o gal prezidentę, nežinau), tokią labai energingą moterį vardu Laima. Tai va, čia dar vienas netikėtas sutapimas pasitaikė. Pasirodo ji, kaip ir aš, yra baigusi VU Gamtos fakultetą, Laima dirba kraštovaizdžio apsaugoje Saugomų teritorijų tarnyboje, man visą amžių teko darbuotis požeminio vandens išteklių nuo išsekimo ir taršos apsaugoje Lietuvos geologijos tarnyboje. Viena sistema, vadinasi, kolegos esame… Neblogai. Rokiškio krašto garbės pilietis Venantas Mačiekus pristatė Lietuvos valsčių serijos knygą „Panemunis. Čedasai. Suvainiškis“, visus autorius apdovanojo, visiems padėkojo. Gaila, bet aš ne autorius, man pagailo penkių dešimčių eurų už monografiją, todėl teks Obelių ar Rokiškio bibliotekon pavažiuot ir pavartyt ją. Reiks pažiūrėt, ar Panemunio šaltinis rado savo vietą šioje monografijoje… Tiesa, turiu aš monografiją „Obeliai ir Kriaunos“ su Venanto autografu, dažnai ją pavartau, nemažai naudingo aptinku. Dar tokį keistą sutapimą sužinojau apie „Pragiedrulius“, klubo steigiamasis susirinkimas įvyko 1998 m. Geologijos instituto patalpose, kuriose ilgą laiką vykdavo ir Lietuvos geologų sąjungos metiniai suvažiavimai.
Iki susirinkimo pabaigos, Bičiuli, neišbuvau… Namie manęs jau laukė svečiai… Tyliai pasišalinau… vis tik ne tikruoju rokiškėnu esu. Štai tiek, Bičiuli, apie keistus sutapimus ir netikėtumus, kuriuos sužinojau Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ metiniame susirinkime. Geriausi linkėjimai visiems rokiškėnams nuo „netikrojo“ rokiškėno! Ate!
Kęstutis KADŪNAS
keista, visada atrode kad rokiskenai gyvena Rokiskyje. bet matyt yra ir išimčių, kai kurie gyvena ir Vilniuje ir is dyko buvimo rengia savo baliukus ,prisimindami kokie jie reiksmingi ir nepakartojami, vienu žodziu žaidzia mafiją, ale italia…