Prekeivių amžius – nuo moksleivių iki senjorų. Gaminių įvairovė bet ką galėjo nustebinti. Kalėdiniai papuošimai ir žaisliukai eglutei, daryti iš siūlų, vatos, popieriaus, epoksidinės dervos. Žvakės ne tik iš bičių, bet ir iš sojos vaško, paprastos ir puoštos makramė (tokia mazgų rišimo technika) bei kitokiais būdais.
O kur dar megztos ir veltos pirštinės – paprastos ir raštuotos gėlių ornamentais (čia neprilygstama buvo Vida Kurklietienė iš Laibgalių, bet ir kitos ne prastesnės). Buvo ir visai netradicinių tradicinio turgaus prekių: Vida Šedienė iš Žiobiškio pardavinėjo savo kurtus toršerus ir šviestuvus (išvakarėse minėta šv. Liucijos diena, nuo kurios diena nustoja trumpėti), kupiškietė Janė Stankevičienė – papuošalus iš gintaro ir akmens, vilnietė Virginija Kasparavičiūtė parodė, kaip nepaprastai galima viską išsiuvinėti.
Muziejininkai džiaugėsi, kad meistrai ir prekeiviai paliko jiems nemažai dovanų. Jurgita Diksienė dovanojo žaisliukus eglutei, pagamintus iš vatos (tokie daryti nepritekliaus metais pokariu), Virginija Tumėnaitė – kalėdinių atvirukų, Lena Voverienė – kalėdinių žaisliukų iš epoksidinės dervos, Rokiškio jaunimo centro auksarankės – krepšių ir kitų pintų daiktų.
Žodžiu, Skaistaturgis pavyko visiems – ir organizatoriams, ir pardavėjams, ir pirkėjams. Kitą sekmadienį nepamirškite Saldaturgio nes kokios gi Kalėdos be saldumynų. Žiūrėkit, dar ir vieną kitą dovanėlę mylimam žmogui rasit.
