Tamperėje (Suomija) vykusių pirmenybių ieties metimo finale lietuvė geriausiu bandymu įrankį numetė 54.36 m. Šis rezultatas garantavo bronzos medalį. Priminsime, kad prieš trejus metus Europos U18 čempionate rokiškietė taip pat pasipuošė bronza. 2023-iaisiais Europos U20 čempionate lengvaatletė užėmė penktą vietą, o pernai pasaulio U20 čempionate buvo dvidešimta. „Šiame kelyje buvo visko – ir pakilimų, ir duobių, – pabrėžė O. Navikaitė. – Šis laimėjimas išmokė mane kantrybės, disciplinos, nepasidavimo ir įkvėpė siekti dar aukštesnių tikslų“.
Ietis „pritapo“
„Užaugau Rokiškyje, – pasakoti savo istoriją pradėjo lengvaatletė. – Mieste, mieste, kuris garsėja puikiais kvadrato pasiekimais. Turėjau nuostabius trenerius, kurių dėka ir pamilau sportą. Kadangi buvau gera kvadrato žaidėja, treneris pasiūlė išbandyti lengvąją atletiką – taip prasidėjo mano kelias“. Pasak merginos, ietis „pritapo“ iškart. „Tarsi pati mane pasirinko, – nusijuokė sportininkė. – Europos U18 čempionate iškovotas medalis tapo lūžio tašku. Būtent tada supratau, kad sporte jaučiuosi labiausiai savimi, o treniruotėse pradėjau dar labiau mėgautis procesu“.
Devyniolikmetė pripažįsta jau suprantanti, kad sportininko kelyje netrūksta išbandymų. „Svarbiausia sunkumus priimti kaip kelio dalį, o ne kliūtį, – sakė ji. – Man labai padeda žmonės, kurie palaiko, nuoširdžiai tiki manimi, ir požiūris, kad kiekviena patirtis – tai pamoka. Sunkiausia – ilgas sezonas. Jis vargina tiek fiziškai, tiek emociškai, atsiranda nuovargis, o treniruotės darosi vis sudėtingesnės“. Paklausta, kuo žavėdavosi paauglystėje, O. Navikaitė atvira: „Visada žavėjausi jaunais sportininkais, sugebančiais pasiekti įspūdingų rezultatų didžiausiuose čempionatuose“.
Nori būti pavyzdžiu
Prieš vykstant į Europos U20 čempionate O. Navikaitė žinojo, kad yra pajėgi kovoti dėl medalių. „Į čempionatą atvykau turėdama trečią pagal reitingą rezultatą. Tačiau su trenere stengėmės apie tai daug nekalbėti, kad išvengtume nereikalingo spaudimo“, – teigė sportininkė. Finale prieš paskutinį metimą lietuvaitė rikiavosi ketvirtoje vietoje: „Nenuleidau rankų ir tikėjau savimi labiau nei bet kada. Žinojau, kad medalis – ranka pasiekiamas, tereikia viską atlikti teisingai. Kai paleidau ietį ir išgirdau lietuvių džiaugsmą tribūnose, supratau – man pavyko!“
„Stovėdama ant prizininkų pakylos nuoširdžiai didžiavausi savimi ir tuo, kad visos pastangos atsipirko“, – šypsojosi čempionato prizininkė. Prabilusi apie trenerę Teresę Nekrošaitę, Orinta dar plačiau nusišypso. „Ji yra daugiau negu trenerė! Tai žmogus, kuris visada tiki manimi, net kai pati savimi suabejoju. Mūsų santykis grįstas pasitikėjimu ir bendru darbu dėl vieno tikslo“. O. Navikaitė net nebando slėpti, kad didžiausia dabartinė svajonė – olimpinės žaidynės. „Man būtų didelė garbė tapti pavyzdžiu kitiems, todėl siekiu ne tik tobulėti pati, bet ir prisidėti prie ieties metimo populiarinimo Lietuvoje“, – užtikrintai sakė sportininkė.
Mantas Stankevičius
15min.lt inform.
