Pradžia ir legionierės kelias
„Krepšiniu mane sudomino fizinio lavinimo mokytojas, pradėjau žaisti mokykloje. Vėliau porą kartų per savaitę važiuodavau į Rokiškį treniruotis. Kiek pamenu, po kaimo mokyklų spartakiados mane pakvietė atvykti į Panevėžio internatinė sporto mokyklą. Paskatinta tėvelių nusprendžiau žengti šį žingsnį ir septintoje klasėje išvažiavau į Panevėžį. Ten išbuvau iki 11 klasės. Deja, vietą, kur sportavau ir mokiausi, uždarė ir merginas perkėlė į Vilnių. Aš į Vilnių nevažiavau, nes gavau kvietimą iš tuometinės Kauno „Bangos“ komandos, tad persikrausčiau į laikinąją sostinę“, – pasakoja pašnekovė.
Kaune krepšininkė ilgai neužsibuvo, po Sovietų Sąjungos griūties žengė dar vieną žingsnį naujo gyvenimo link.
„Kai mokiausi Kauno kūno kultūros institute ir atstovavau jo komandai, buvau pastebėta Vengrijos klubo – vengrams patiko mano žaidimas. Taip ir prasidėjo legionierės kelias Mizo-Pecsi VSK klube. Žinoma, iš pradžių buvo nejauku, ta visa nežinomybė, nauja šalis. Tačiau buvau šiltai priimta ir iki šiol mane lydi tik geriausi prisiminimai. Miesto žmonės labai palaiko savo komandą, varžybų dieną mieste sujudimas, o krepšinio salė dažniausiai būdavo sausakimša. Vienų nepalikdavo ir išvykose, kai kurie sirgaliai kartu vykdavo į kitus miestus. Apskritai tuo metu Vengrijoje moterų krepšinis labai populiarėjo“, – pasakoja J. Vilutytė.
Jau antraisiais metais jos klubas tapo Vengrijos moterų krepšinio lygos nugalėtoju. Tai Jolantai bene įsimintiniausia akimirka iš toje šalyje praleistų metų. Šiame klube su pertrauka ji praleido bene 11 metų.
Istorinės aukštumos
2001-aisias J. Vilutytė grįžo į Lietuvą ir prisijungė prie tuometinės Vilniaus „Lietuvos telekomo“ komandos. Jai atstovaudama Jolanta ir pasiekė Lietuvos klubinio krepšinio istorinių aukštumų: du kartus iškovojo moterų „Eurolygos“ bronzos medalius.
„Niekada neplanavau visam laikui linkti Vengrijoje ar kitur, visada norėjosi grįžti į Lietuvą. Gavusi pasiūlymą prisijungti prie Vilniaus komandos ir pasitarusi su vyru, nusprendžiau žengti tokį žingsnį. Jau pirmaisiais metais iškovojome „Eurolygos“ bronzos medalius. Smagu, kad tai pavyko pakartoti. Mano karjera jau ėjo pabaigos link. Porai metų teko sugrįžti į Vengriją, atstovauti savo buvusiai ir kitai, nedidelio miestelio SK „Szekszard“ komandai“, – sako Jolanta.
Profesionalės karjerą ji baigė 2008-aisiais Kaunos „Laisvės“ komandoje. „Buvo labai sunku susitaikyti su tuo, kad baigiasi karjera. Toks gyvenime etapas. Privalai pradėti kažką kita. Visgi kiek vėliau dar teko ištraukti sportinius batelius, bet jau nebe profesionalių lygose“, – pasakoja krepšininkė.
J. Vilutytė ne vienerius metus atstovavo ir Lietuvos moterų krepšinio rinktinei. Ji – viena rezultatyviausių visų laikų rinktinės žaidėjų (ketvirtoji vieta, 706 taškai) ir viena daugiausiai su rinktine žaidusių krepšininkių (šeštoji vieta, 69 rungtynės).
1997-aisiais rokiškietė su rinktine tapo ir Europos moterų krepšinio čempionato nugalėtoja.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
