Tarpukario laikotarpis: pirmieji žingsniai
Paryžiuje 1924-aisiais Lietuva pirmą kartą pasirodė olimpinėje arenoje. Nors pirmosios žaidynės medalių neatnešė, jos padėjo pagrindą būsimiems laimėjimams. Tarpukario laikotarpis buvo kupinas išbandymų, tačiau mūsų atletai jau tuomet formavo tvirtą olimpinį charakterį.
1988-1992: Lietuvos talentai SSRS rinktinėse
Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos sportininkai olimpinius medalius skynė po sovietų vėliava. Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Romas Ubartas – šie vardai jau tuomet skambėjo pasaulyje, nors jų medaliai oficialiai ėjo į kitą šalies sąskaitą.
Barselona 1992: atgimimo simbolis
Barselonos olimpiada tapo simboliniu Lietuvos atgimimu olimpiniame judėjime. Diskininkas Romas Ubartas iškovojo pirmąjį nepriklausomos Lietuvos aukso medalį! Krepšinio bronza, iškovota nugalėjus buvusią “šeimininkę” NVS rinktinę, tapo tautiniu fenomenu. Prisiminkime: ne vien medalis, bet ir “Grateful Dead” parama, žaliosios aprangos, kurios virto laisvės simboliu pasauliui.
“Tą akimirką Barcelonoje supratau, kad metu ne tik už save – metu už visą tautą,” – po pergalės sakė Ubartas.
Atėnai 2004: irkluotojų triumfas
Atėnuose mūsų irkluotojai privertė pasaulį atkreipti dėmesį į Lietuvą. Einius Petkus ir Alvydas Duonėla iškovojo sidabrą baidarių ir kanojų varžybose. Jų pergalė tapo įkvėpimu būsimai irkluotojų kartai, pradėjusiai šios sporto šakos aukso amžių Lietuvoje.
Pekinas 2008: pentatlono revoliucija
Edvinas Krungolcas ir Andrejus Zadneprovskis pelnė sidabrą ir bronzą šiuolaikiniame penkiakovėje – sporto šakoje, reikalaujančioje universalumo. Tačiau tikroji sensacija buvo Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, vėliau tapusi šios sporto šakos dominante pasaulyje.
Londonas 2012: moterų valanda
Londone Rūta Meilutytė sukrėtė plaukimo pasaulį, kai vos penkiolikmetė iškovojo aukso medalį 100 m krūtine rungtyje. Jos pergalė – tai ne tik talentas, bet ir titaniškas darbas.
“Aš tiesiog plaukiau. Kai pamačiau rezultatą, negalėjau patikėti,” – kalbėjo jauna čempionė, kurios kelias tik prasidėjo.
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė tapo olimpine čempione šiuolaikinėje penkiakovėje, įrodydama, kad Lietuva – tikra šios disciplinos galybė.
Rio 2016: irklavimo meistriškumas
Irkluotojai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris iškovojo sidabrą, o Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė – bronzą. Lietuvos irklavimo mokykla patvirtino savo pasaulinę klasę.
Tokijas 2020: nauji horizontai
Pandemijos sąlygomis vykusios žaidynės Tokijuje Lietuvai dovanojo dar vieną plaukikės Rūtos Meilutytės sugrįžimą į elitą ir Laura Asadauskaitės-Zadneprovskienės sidabrą, įrodantį neįtikėtiną šios atletės ilgaamžiškumą aukščiausiame lygyje.
Paryžius 2024: naujas puslapis
Mieliną Mitkutė netikėtai tapo sensacija iškovodama aukso medalį šaudymo varžybose, o Lietuvos krepšinio rinktinė po ilgos pertraukos vėl kilo ant olimpinio garbės pakylos.
Lietuvos olimpinė istorija – tai ne tik medaliai. Tai pasakojimas apie mažos tautos dideles svajones, apie atkaklumą ir tikėjimą. Nuo Romo Ubarto iki šių dienų čempionų – kiekvienas medalis yra mūsų tapatybės ir pasididžiavimo dalis.
Olimpinės žaidynės Lietuvai visada buvo daugiau nei sportas – jos buvo ir išlieka platforma, kurioje maža tauta gali pakilti virš didžiųjų, kur mūsų trispalvė plevėsuoja aukštai ir primena pasauliui – mes čia, mes kovojame, mes laimime!
Martynas Norvilas – sporto žurnalistas su daugiau nei 20 metų patirtimi. Rašau apie sportą, lažybas. Sekite mane LinkedIn arba apsilankykite mano svetainėje Martynas Norvilas.
Užs. R0920
