Paskutinės varžybos išgelbėjo sezoną
Visą sezoną problemų dėl „Mitsubishi“ automobilio turėjęs kraštiečio Mato Valiulio ir kauniečio Giedriaus Firanto ekipažas buvo nusprendęs nebestartuoti paskutiniuose etapuose, bet paskutinę minutę viskas pasikeitė. Panašu, tai tik į gera, nes LARC5 įskaitoje ekipažas finišavo pirmas, o bendroje įskaitoje – penktas.
„Startuoti nusprendėme dėl automobilio testų. Supratome, jog stovinčio garaže jo neišbandysime, o geriausia treniruotė – varžybos. Žinojome, jog laukia labai geros trasos, varžybos gerai organizuotos, todėl nutarėme startuoti ralyje treniruočių režimu. Sekėsi neblogai. Jau po pirmųjų greičio ruožų paaiškėjo, jog kova bus tarp mūsų, Vytauto Švedo ir Ramūno Čapkausko ekipažų. Kiekviename greičio ruože vis galvodavome apie automobilį, todėl nepavykdavo susikaupti vien tik važiavimui. Džiugu, kad pirmą kartą šiame sezone automobilis veikė tobulai ir pavyko išnaudoti visas jo galimybes.
Labai smagu, jog mūsų ir V.Švedo kova buvo įtempta. Po pirmosios dienos turėjome 16 sek. pranašumą ir labai norėjome jį išsaugoti. Šeštadienio rytiniuose ruožuose padarėme keletą smulkių klaidų, o viename starte užgesome, tad likus trims greičio ruožams mūsų rezultatai buvo beveik lygus. 12–13 ruožuose važiavome vėl labai panašiai, tačiau Vytautas padarė „falšstartą“ ir gavo 10 sek. baudą, tad paskutiniajame ruože nuo antrosios vietos bus skyrė būtent 10 sek. persvara. Bendroje įskaitoje taip pat sekėsi neblogai – buvome penkti, iškart po WRC ir R5 technikos. Paskutiniame greičio ruože nusprendėme važiuoti greičiausiu tempu, kad neliktų jokių galimybių mūsų aplenkti. Viduje jautėmės labai komfortiškai, kontroliavome tempą, lydėjo viltis laimėti. Labai džiugu, jog viskas pavyko ir ištikimiausi sirgaliai atvyko mūsų pasveikinti prie finišo, kurį, beje, mums teko matyti jau seniai“, – pasakojo M. Valiulis.
Jis tikisi, kad kitais metais ekipažas bus dar greitesnis, nors tam prireiks dar daug treniruočių.
Beje, ir M. Valiuliui, kaip G. Firantui „Rally Aukštaitija“ buvo 50-asis startas. „Džiugu, kad tokia proga pavyko pasiekti puikų rezultatą. Nugalėjome LARČ 5 įskaitoje, aplenkę daugkartinius Lietuvos ralio čempionus Vytautą Švedą bei Ramūną Čapkauską, bei užėmėme aukštą 5 vietą bendroje įskaitoje, nusileidę tik gamyklinę techniką vairavusiems ekipažus. Dar gavome geriausių savaitgalio pilotų neoficialų apdovanojimą“, – pasakojo M. Valiulis.
Pasak pašnekovo, jei ne puikus paskutinis pasirodymas, sezoną būtų galima vertinti kaip labai prastą.
„Jei ne Zarasų ralis, šį sezoną vertinčiau 1 balu iš 10-ies. Daug smulkių klaidų neleisdavo pasiekti finišo ir labai paveikdavo psichologiškai, nusvirdavo rankos ruoštis varžyboms, bet po Zarasų ralio turim labai gerą pamatą kitam sezonui ir tikimės, jog jis susiklostys puikiai. Per žiemą peržiūrėsime automobilį, pagal kilometražą keisime ar perrinksime mazgus ir daug daug treniruosimes“, – tikina pašnekovas.
„Galėjome tapti čempionais, bet…“
Deja, Mariaus Žiukelio ir Stepono Kriaučiūno ekipažui šis ralis buvo nesėkmingas, o pokalbio metu vis dar buvo neaišku, ar ekipažas išsaugos prizinę vietą bendroje metų įskaitoje.
„Ralis organizuotas puikiai. Labai patiko pirmieji greičio ruožai. Po pirmųjų penkių greičio ruožų buvome pirmoje savo klasės vietoje. Deja, antrąją dieną labai sunkiai įsivažiavome, o viename greičio ruože nuslydome į griovį ir praradome apie 15 sek. Septintajame greičio ruože norėjome atsiimti prarastas sekundes, puikiai paruoštu automobiliu lėkėme maksimaliu greičiu, bet neapskaičiavome tramplino ir per daug pakilome į orą, o besileisdami priekiu trenkėmės į kitą trampliną, sulaužėme pakabą ir nebegalėjome lėkti maksimaliu tempu, galiausiai sulaužėme ir vairo traukę“, – pasakojo M. Žiukelis. Deja, ekipažas ralio nebaigė.
Prieš pat Zarasų ralį sugedo ekipažo automobilis, kolegos Martyno Samsono dėka buvo gauta detalė ir išgelbėta galimybė startuoti. „Viską laikėme savo rankose, galėjome tapti čempionais, bet… Jautėme didelį spaudimą, turėjome lėkti maksimaliu tempu, tačiau nepavyko. Tiesa, nebuvome vieninteliai, kuriems taip nepasisekė. Dėl pagrindinio sezono titulo kovoję du ekipažai taip pat nebaigė ralio“, – pasakojo M. Žiukelis. Visgi sezoną jis vertina teigiamai – išvengta didesnių avarijų ir nesklandumų, automobilis važiavo puikiai.
Sėkmė ir nesėkmė
LARSČ, arba vadinamosiose „Rally sprint“ varžybose, startavo dar du kraštiečių ekipažai. Deja, uteniškio Adomo Kepalo ir rokiškėno Lino Brekio duetui ralis baigėsi anksčiau laiko dėl sulūžusios automobilio dalies, o štai kraštiečio Pauliaus Baltrukėno ir „pasiskolinto“ šiam raliui šturmano zarasiškio Grigorijaus Tarasovo ekipažas SG-2 klasėje užėmė pirmąją vietą, o bendroje LARSČ įskaitoje – antrąją.
„Prieš varžybas visiems sakiau, kad noriu pasiekti finišą, nes Zarasų ralio dar nesu pabaigęs. Žinoma, norėjosi užimti ir kuo aukštesnes pozicijas, pavyko laimėti kelius greičio ruožus, o paskutiniajame, naktiniame, nuo pirmosios vietos skyrė 20 sek. Būtent paskutiniajame ruože pamačiau trasoje dėl gedimo sustojusius pagrindinius konkurentus, nors šturmanas patarė nebelėkti, o tiesiog finišuoti, visgi akseleratoriaus pedalo neatleidau. Finišavęs vis dar galvojau, ar tai iškovota, ar padovanota pirmoji vieta.
Važiavome su Grigorijumi, nes mano šturmanas Mantas ir pats vairuoja lenktyninį automobilį ir paskutiniame ralyje startavo LARC7 įskaitoje. Taigi kitiems metams teks dairytis naujo šturmano. Nors sezono metu keisti jį nėra idealu, bet G. Tarasovo patirtis padarė savo, džiaugiuosi, kad finišavome kartu“, – pasakojo P. Baltrukėnas.
Kitų metų lenktynininko planas – ne tik ieškoti naujo šturmano, bet ir atnaujinti automobilį bei startuoti nebe LARSČ, o pagrindinėje LARC įskaitoje.
