Negali nepadėti
Pirmieji į Nepriklausomybės aikštę atvyko Raudonojo Kryžiaus Rokiškio skyriaus savanoriai: statė stalus, dėliojo arbatos termosus, saldžius užkandžius. Už tai renginio organizatorius Laurynas Mickevičius ir jo bičiuliai Tolvydas, Deividas, Lina ir Samanta jiems ypač dėkingi.
„Negali nepadėti tokio visapusiškai reikalingo renginio organizatoriams“, – „Gimtajam…“ sakė Raudonojo Kryžiaus Rokiškio skyriaus savanorė Jolanta Svirskienė.
Didžioji dalis – jaunimas
Nepaisant žvarbaus ir drėgno oro, norinčiųjų bėgti 3 arba 5 km susirinko apie 70–80. Anot L. Mickevičiaus, toks aktyvumas džiugino.
„Renginys, manau, labai pavyko. Susirinko tikrai nemažai žmonių, nepabūgusių blogo oro – jo mes niekaip negalėjome suplanuoti“, – įspūdžiais su „Gimtuoju…“ dalijosi Laurynas.
Dalyvių tikėtasi 35–50, nors ir dėl tokio skaičiaus būtų stengtasi lygiai taip pat. Didžiąją bėgikų dalį sudarė vaikinai ir merginos iki 18 metų, buvo ir vaikų, ir senjorų.
Norintieji galėjo eiti
Susirinkusieji išklausė instruktažą, griausmingais šūksniais ir plojimais padėkojo rėmėjams, Raudonajam Kryžiui, savo pačių entuziazmui ir nuo Arkos pasileido Tyzenhauzų alėja Rokiškio krašto muziejaus link. Kažkas iš palydėjusiųjų šūktelėjo: „Kodėl jie eina, o ne bėga?“
Anot L. Mickevičiaus, bėgime dalyvavo ir pažengusieji šios sporto šakos atstovai, ir pradedantieji, tačiau buvo ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie panoro į „Šventinį bėgimą Rokiškyje“ įsijungti ėjimu – jie žingsniavo 3 km maršrutu.
Planuose – pavasarinis bėgimas
Finišuoti taip pat buvo smagu: garavo karšta arbata, rūpėjo aptarti bėgimo tempą ir nuotaiką.
„Labai džiaugiuosi renginiu ir jau pradedame planuoti pavasarinį bėgimą“, – sakė Laurynas, kol kas nenorintis atskleisti daugiau detalių.
Aikštė ištuštėjo – viskas sutvarkyta, neliko nė šiukšlelės. Liko įspūdis įveikto atstumo ir smagaus pabendravimo.
Rita BRIEDIENĖ
