– Šiais laikais neįprasta, kad tokio lygio specialistė kaip Jūs sostinę arba emigraciją iškeitėte į regioninį miestą. Juolab kad Vilniuje buvote įkūrusi ir vadovavote Limfedemos centrui. Kodėl?
– Labai norėjome ramybės. Nuo seno čia turime sodybą, čia ilsėdavomės. Turbūt pavargau nuo Vilniaus tempo. Turėjau tiek darbo, kad – paradoksas – Vilnių kaip ir dauguma vilniečių matydavau retai. Dabar – dažniau. Važinėju konsultuoti į Vilnių, į tą pačią kliniką, kuriai vadovavau, tik jos pavadinimas – Limfedemos centras – „kelsis“ į Rokiškį. Be abejo, čia bus mažesnės apimtys – klinikos nebus, tik reabilitacijos kabinetas. Dirbu su neurologiniais ligoniais, sportininkais, onkologiniais ligoniais ir su visais, kurie turi problemų dėl limfotakos sutrikimų.
– Kaip susidomėjote Lietuvoje reta sritimi – limfologija?
– Esu profesionali kineziterapeutė. Kai prieš keletą metų pati susidūriau su limfos sukeltomis problemomis, pagalbos Lietuvoje neradau. Mūsų medicinos vadovėlyje limfai yra skirti tik du lapai. Taigi, Lietuvos gydytojai apie limfą nedaug ką žino, jiems trūksta ir teorinių, ir praktinių žinių. O juk limfa atlieka vieną svarbiausių organizmo funkcijų.
(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)
cha….reklama rokiskio poniutems,jau viska isbande dabar puls valyti limfa..