Gyvenime retai sutinkame žmogų, kuris kalba tiek mažai, bet pasako tiek daug – Jūs mokate pasakyti daug net tada, kai tylite, o Jūsų šalia esanti ramybė dažnai guodžia labiau nei šimtai sakinių. Jūs esate tas, kuris niekada nesistengia būti dėmesio centre, bet visada yra šalia. Tas, kuris neprašo sau, bet duoda kitiems. Kuris žino, kaip išklausyti, bet niekada neapsunkina. Kuris, net pavargęs, dar šypsosi. Jūsų tarnystė – tai ne tik Mišių aukojimas, bet ir tylūs žingsniai prie vienišo žmogaus durų, palaikantis žodis, ramybė, kurią spinduliuojate.
Norime Jums pasakyti: mes matome, girdime ir labai vertiname. Ir norime būti šalia – ne tik tada, kai reikia mums, bet ir tada, kai reikia Jums. Kai būna per tylu. Kai atrodo, kad viską reikia atlaikyti vienam. Sakome – ačiū. Už visa, ką darote. Už tai, kuo esate. Už tai, kad esate. Tariame ne tik „ačiū“, bet norime, kad žinotumėte: Jūs – ne vienas. Mes tikime ne tik Dievu, bet ir Jumis. Jūs brangus mums ne tik kaip kunigas, bet kaip žmogus – su savo tyla, su nuovargiu, su šviesa. Ir jei kada nors bus sunku tikėti mumis – pažadame: padėsime vėl patikėti. Savo buvimu, savo rūpesčiu, savo dėmesiu. Jūs mus nešėte mums sunkiausiu laiku – dabar leiskite ir mums šiek tiek panešti Jus.
Tebūna Viešpats visada šalia Jūsų, ir teateina prie Jūsų vis daugiau širdžių, kurios ne tik ima, bet ir duoda. Tebūna Viešpats Jūsų šviesa – kaip ir Jūs esate šviesa mums.
Su pagarba ir tikėjimu –
Jūsų parapijiečiai
