Nuo povandeninių kabelių, jungiančių žemynus, iki sudėtingų duomenų centrų, užtikrinančių sklandų informacijos srautą, – internetas yra kur kas daugiau nei tik nematomas signalas, pasiekiantis mūsų įrenginius. Gilinantis į jo veikimo principus, atsiveria ne tik technologinės įmantrybės, bet ir aspektai, tiesiogiai veikiantys kiekvieno vartotojo patirtį. Šiame straipsnyje atskleisime penkis faktus apie interneto ryšį, kurie privers naujai pažvelgti į technologiją, be kurios savo gyvenimo jau nebeįsivaizduojame.
Fizinė interneto infrastruktūra glūdi vandenynų dugne
Dažnai internetą įsivaizduojame kaip kažką efemeriško, egzistuojančio „debesyje“. Tačiau tiesa yra kur kas žemiškesnė ir, tiesą sakant, drėgnesnė. Maždaug 99 % tarptautinio duomenų srauto keliauja ne palydovais, o povandeniniais kabeliais, nutiestais vandenynų ir jūrų dugnu. Šie kabeliai – tai moderniosios informacinės visuomenės arterijos, jungiančios žemynus ir užtikrinančios, kad elektroninis laiškas, išsiųstas iš Vilniaus, per kelias akimirkas pasiektų gavėją Niujorke. Lietuva taip pat yra šio globalaus tinklo dalis. Mūsų šalis prie tarptautinių duomenų magistralių jungiasi per Baltijos jūroje nutiestus kabelius, pavyzdžiui, „NordBalt“ (nors tai elektros jungtis, panašūs duomenų kabeliai yra netoliese) ir kitas strategines jungtis, kurios garantuoja mums greitą ir stabilų ryšį su likusiu pasauliu. Šių kabelių storis svyruoja nuo sodo laistymo žarnos iki keliolikos centimetrų skersmens, o jų viduje glūdi plonyčiai optinio pluošto laidai, kuriais šviesos impulsais perduodama informacija. Pažeidus bent vieną tokį kabelį, gali sutrikti ištisų regionų interneto prieiga, todėl jų apsaugai ir priežiūrai skiriamas ypatingas dėmesys.
Jūsų interneto greitis nėra pastovus dydis
Daugelis vartotojų, pasirašydami sutartį su interneto tiekėju, atkreipia dėmesį į nurodytą greitį, pavyzdžiui, 100 Mb/s ar 1 Gb/s. Tačiau svarbu suprasti, kad šis skaičius dažniausiai nurodo maksimalų teorinį greitį, kurį galite pasiekti idealiomis sąlygomis. Realiame gyvenime interneto sparta nuolat kinta ir priklauso nuo daugybės veiksnių: tinklo apkrovos, jūsų įrangos (maršrutizatoriaus, kompiuterio), paros laiko ir net atstumo iki serverio, prie kurio jungiatės. Pavyzdžiui, vakarais, kai dauguma žmonių grįžta po darbų ir pradeda žiūrėti filmus ar žaisti internetinius žaidimus, bendras tinklo apkrovimas išauga, todėl ir jūsų asmeninis ryšio greitis gali sumažėti. Būtent todėl svarbu ne tik pasikliauti sutartyje nurodytais skaičiais, bet ir patiems stebėti savo ryšio kokybę. Kaip teigia IT specialistas Paulius: „Vartotojai turėtų periodiškai tikrinti savo interneto greitį, ypač jei pastebi ryšio sutrikimų. Tam puikiai tinka interneto greičio matuoklė – paprastas ir greitas įrankis, leidžiantis įvertinti realią atsisiuntimo ir išsiuntimo spartą bei delsą. Nuolatinis stebėjimas padeda laiku identifikuoti problemas ir kreiptis į tiekėją ne su nuogąstavimais, o su konkrečiais duomenimis“.
„Wi-Fi“ signalą silpnina netikėti buities objektai
Bevielis interneto ryšys, arba „Wi-Fi“, tapo patogumo standartu, leidžiančiu naršyti internete bet kuriame namų ar biuro kampe. Tačiau „Wi-Fi“ signalas yra radijo banga, kurią gali blokuoti arba slopinti įvairūs fiziniai objektai. Storasienės betoninės sienos yra akivaizdžiausias pavyzdys, tačiau ryšio kokybei įtakos gali turėti ir mažiau tikėti daiktai. Pavyzdžiui, veidrodžiai, turintys ploną metalo sluoksnį, gali atspindėti „Wi-Fi“ signalą ir sukurti „akląsias zonas“. Akvariumas su vandeniu taip pat yra efektyvus signalo slopintojas, nes vanduo puikiai sugeria radijo bangas. Netgi mikrobangų krosnelė, veikdama tuo pačiu 2,4 GHz dažniu kaip ir daugelis senesnių maršrutizatorių, gali sukelti stiprius trikdžius. Todėl, norint užtikrinti optimalų „Wi-Fi“ veikimą, maršrutizatorių reikėtų statyti atviroje, centrinėje patalpos vietoje, kuo toliau nuo minėtų ir kitų elektronikos prietaisų.
Duomenų siuntimas ir atsisiuntimas – du skirtingi procesai
Kalbėdami apie interneto greitį, dažniausiai turime omenyje atsisiuntimo (angl. download) spartą – kaip greitai galime parsiųsti filmą, atidaryti interneto svetainę ar gauti el. laišką. Tačiau egzistuoja ir kitas, ne mažiau svarbus parametras – išsiuntimo (angl. upload) sparta. Ji parodo, kaip greitai galime išsiųsti duomenis iš savo įrenginio į internetą: įkelti nuotraukas į socialinius tinklus, siųsti didelį failą el. paštu ar dalyvauti vaizdo konferencijoje. Daugumoje standartinių interneto planų, ypač Lietuvoje, siūlomas asimetrinis ryšys, kur atsisiuntimo greitis yra gerokai didesnis už išsiuntimo. Pavyzdžiui, planas gali siūlyti 100 Mb/s atsisiuntimo ir tik 10 Mb/s išsiuntimo greitį. To visiškai pakanka daugeliui kasdienių veiklų, tačiau jei dažnai dirbate su dideliais failais, vedate tiesiogines transliacijas ar naudojatės debesijos paslaugomis failų sinchronizavimui, mažas išsiuntimo greitis gali tapti rimta kliūtimi. Todėl renkantis interneto planą svarbu įvertinti ne tik atsisiuntimo, bet ir savo išsiuntimo poreikius.
Šviesolaidinis internetas – ne visur vienodas
Lietuva pagrįstai didžiuojasi viena geriausiai išplėtotų šviesolaidinio interneto infrastruktūrų pasaulyje. Ši technologija, perduodanti duomenis šviesos greičiu per stiklo pluošto gijas, užtikrina didžiausią įmanomą spartą ir stabilumą. Tačiau terminas „šviesolaidis“ gali būti naudojamas apibūdinti skirtingus tinklo diegimo būdus, kurie lemia galutinę paslaugos kokybę. Aukščiausios kokybės ryšys yra vadinamas FTTH (angl. Fiber to the Home), arba „šviesolaidis į namus“. Šiuo atveju optinis kabelis atvedamas tiesiai į kliento butą ar namą. Būtent šis sprendimas yra plačiausiai paplitęs didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau kitur gali būti taikomi FTTB (angl. Fiber to the Building – „šviesolaidis į pastatą“) arba FTTC (angl. Fiber to the Curb – „šviesolaidis iki kvartalo“) sprendimai. Tokiais atvejais optinis kabelis atvedamas tik iki pastato rūsio ar artimiausios skirstomosios spintos, o toliau iki galutinio vartotojo buto naudojami senesni variniai kabeliai. Nors toks ryšys vis tiek yra greitas, jis negali prilygti grynojo FTTH sprendimo spartai ir patikimumui. Todėl, net jei manote, kad naudojatės šviesolaidiniu internetu, jo kokybė gali skirtis priklausomai nuo konkrečios technologinės realizacijos jūsų gyvenamojoje vietoje.
Užs. R1186
