Liepos 29-osios ryte į Skeirių (Kamajų sen.) kaime ūkininkaujančio Jono Stočkaus avių bandą įsisukę vilkai papjovė devynias aveles, dar dvi, plėšrūnų užvaikytas ir pridusintas, šeimininkai turėjo papjauti patys. „Nuostoliai nemaži, jie gali būti dar didesni, kai suskaičiuosime, kiek išgąsdintų avių pavyko suvaryti į tvartą. Ir gaila, ir pikta: Europai nusispjaut į ūkininkus. Vilkai pjauna gyvulius, o medžiotojų rankos surištos, nes, matai, pilkiai – nykstanti rūšis, reikia saugoti…“ – pasipiktinimo neslėpė J. Stočkus.
Vilkų puota ūkininkui atsiėjo 27 aveles…
Apie nutikusią nelaimę ūkininkai Jonas ir Regina Stočkai sužinojo ankstyvą liepos 29-osios rytą. „Užsuko pro šalį po darbų iš netoliese esančio ūkio važiavusi melžėja ir pranešė apie papjautas aveles. Buvo šiek tiek prieš septynias. Pirmyn moteris važiavo prieš penktą, nieko įtartino nepastebėjo. Vadinasi, darbuotasi paryčiais“, – „Gimtajam…“ pasakojo R. Stočkuvienė.
Nubėgę į ganyklą ūkininkai neteko žado: joje gulėjo devynios papjautos avys. Daugumai jų perkąstos gerklės, stipriau apdraskytos ir išmėsinėtos – dvi. „Dar dvi suspėjome paskersti patys – buvo visiškai užvaikytos, pridususios. Mažiausiai penkios – stipriai apdraskytos, šios bus mėsai, kaip tik laukiam atvažiuojančių supirkėjų. Nuostoliai nemaži, o tikroji suma paaiškės, kai suskaičiuosime į tvartą suvarytas aveles“, – sakė J. Stočkus.
Vėliau, kai šis rašinys buvo paruoštas spaudai, paaiškėjo, kad vilkų puota ūkininkams atsiėjo 27 aveles…
Kankino negera nuojauta…
Elektriniu piemeniu aptvertame lauke ganėsi 56 avių banda. „Kiek jų, pakrikusių, subėgo į greta esantį raistą – paaiškės suskaičiavus. Gaila: kiekvienais metais atnaujiname avinus, jau mačiau, kad trijų nėra. Dingusiųjų tikrai bus daugiau“, – neabejojo J. Stočkus.
Į naująjį netoli namų ir visai už kaimynų tvoros esantį lauką ūkininkas avis perginė prieš kelias dienas. Prieš tai jos buvo aptvare, iš kurio nakčiai pačios galėdavo sueiti į tvartą. „Kelias pastarąsias naktis vis skalijo kaimynų šunys. Tėvas dar kurį vakarą prasitarė, ar tik nebus vagys sumanę taip patikrinti mūsų budrumo, bet minties apie vilkus tikrai nebuvo“, – apžiūrinėdamas nelaimės vietą, „Gimtajam…“ pasakojo ūkininko J. Stočkaus sūnus Tadas.
Kam tarnauja įstatymai: žmogui ar vilkui?
Ūkininkai Stočkai avis augina jau beveik dešimtmetį, prieš keletą metų bandos dydis siekė net 300. „Rudenį, kirpdami aveles, vis pasigesdavome tai septynių, tai devynių augintinių. Kiekvieną dieną juk tokios gausybės nesuskaičiuosi… Tada būdavo aišku, kad tai dvikojų „vilkų“ darbas, o dabar – baisu net žiūrėti… Ir gaila, ir pikta: taip išeina, kad Europai ūkininkai visai nereikalingi. Privertė išskersti kiaules, o dabar jau ir kitų gyvulių nebebus įmanoma laikyti. Vilkai darbuojasi iš peties, o medžiotojų rankos surištos, matai, pilkiai – nykstanti rūšis, reikia saugoti… Kodėl tarybiniais laikais, kai už nušautą vilką būdavo mokamos net premijos, jie ne tik kad neišnyko, bet dar labiau paplito?“ – apmaudo neslėpė J. Stočkus ir pridūrė: „Aveles nakčiai galiu suvaryti į tvartą, bet netoliese ganau vietinių šėmųjų veislės septynias karves, telyčią ir septynis veršelius. Ir juos kišti tvartan? Absurdas…“
Kvota išnaudota, medžiotojų rankos surištos
Dabartinės vilkų medžioklės kvotos tik skėsčioti rankomis verčia ir medžiotoją Joną Šnioką, atlydėjusį „Gimtąjį…“ į įvykio vietą. „Medžioju jau keturis dešimtmečius ir pastebiu, jog pastaruoju metu vilkų tikrai nemažėja. Ant nosies – rugpjūtis, kaip tik šiuo metu vilkai moko medžioti jauniklius, todėl tokių atvejų gali pasitaikyti ir daugiau. Ką veikia medžiotojai? Sumedžioti leidžiamų vilkų kvota išnaudota, taigi jų rankos surištos. Ką daryti ūkininkams? Budėti ganyklose, saugoti – kitokių išeičių nežinau. Taip, gali medžiotojai pabudėti, bet ir vėl: net norint pagąsdinti, iššovus į orą būtina ataskaita… Tokie įstatymai…“ – teigė pašnekovas.
„Neduok Dieve, tik nesitaikyti į vilką…“
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Rokiškio skyriaus vadovas Jonas Kubilius „Gimtajam…“ sakė, jog per šį vilkų medžioklės sezoną Panevėžio apskrityje buvo leista sumedžioti keturis vilkus. „Rokiškio rajone, Kazliškio seniūnijoje, sumedžiotas vienas pilkis. Žinant, kiek rajone pelkynų, vienas sumedžiotas vilkas – juokas… Dabartinės vilkų medžioklės kvotos prasilenkia ir su realybe, ir su sveiku protu. Kol vilkai neapdraskys bent vieno žmogaus – šis absurdas nesibaigs“, – neslėpė pašnekovas. Paklaustas, ką tokiu atveju belieka daryti savo nuosavybę apsaugoti norintiems ūkininkams, J. Kubilius neslėpė ironijos: „Budėti, stebėti ir, neduok Dieve, tik nesitaikyti į vilką, nes tada bus labai daug problemų… Geriau jau tada tegu išpjauna gyvulius… O jei rimtai: kas belieka? Turintieji dideles bandas kas kelias valandas turėtų apvažiuoti ganyklas, apžiūrėti, bet jei šios atokiose vietose, vilkams nereikia net nakties: pasidarbuoti iš peties niekieno netrukdomi jie nesibijo ir dieną.“
Kreipsis į ministeriją
Suįžūlėję vilkai šį mėnesį nusiaubė ir ne vieną kaimyninių Anykščių, Biržų ir kitų rajonų avių ūkį. Svėdasų krašto ūkininkas nukentėjo ypač skaudžiai – per pirmąją vilkų puotą neteko 34, o per antrąją – 11 avių. Atsižvelgus į susidariusią situaciją anykštėnai išsikovojo teisę papildomai savo rajone sumedžioti dar keturis vilkus.
Ko imsis rokiškėnai? „Kreipsimės į rajono savivaldybės administraciją, kad ši savo ruožtu kreiptųsi į Aplinkos ministeriją su prašymu leisti mūsų rajone sumedžioti kelis papildomus vilkus. Bet ir vėl – priešaky didžiulis biurokratinis aparatas… Kol reikalai pajudės, ganiava gali būti pasibaigusi“, – svarstė J. Kubilius.
Laukinių žvėrių nuostoliams atlyginti – po 107 tūkst. Eur kasmet
Pagal galiojančius įstatymus, laukinių žvėrių padarytus nuostolius gyventojams turi atlyginti savivaldybė. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas „Gimtajam…“ sakė, jog kiekvienais metais mūsų rajono savivaldybei Aplinkos ministerija skiria 107 tūkst. Eur kompensacijoms išmokėti. „Šiemet ūkininkams išmokėtų kompensacijų suma siekia 91 tūkst. 311 Eur. Įskaičiuojant praėjusių metų likutį, fonde yra 126 tūkst. Eur“, – teigė administracijos direktorius.
Nuo laukinių žvėrių nukentėję ūkininkai dėl kompensacijų turi kreiptis į rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiąjį specialistą Darutį Krivą. Kaip kompensacijų mokėjimas atsiliepia savivaldybės biudžetui? Pasak V. Rancevo, specialiai šiam reikalui Aplinkos ministerijos skirti pinigai negali būti panaudoti jokiems kitiems tikslams. Jei metų pabaigoje lieka neišnaudotų pinigų, likutis perkeliamas į kitų metų kompensacijų fondą.
Ūkininkas Jonas Stočkus: „Pikta dėl absurdiškų įstatymų ir gaila avių. Tarp papjautųjų – ne viena ėringa.“
Įvykio vietą apžiūrėjęs medžiotojas Jonas Šnioka sakė: „Tai medžioti jauniklius mokinančių vilkų darbas. Jeigu vilkai norėtų ėsti, pasipjautų vieną, o ne devynias. Dabar matyti, kad tikslas buvo kitas: daugumai tik perkąstos gerklės.“
Liepos 29-osios ryte į Jono ir Reginos Stočkų avių bandą įsisukusių vilkų puota ūkininkams atsiėjo 27 avis. A. Mackuvienė nuotr.
Agnė Mackuvienė
