Aibė privalumų
Kaip pasakojo pienininkų kooperatyvo valdybos pirmininkas, ŽŪKB „Pieno gėlė“ apima smulkius ir stambesnius pieno ūkius, kurie patys tvarkosi, patys priima sprendimus, nustato kainas. Anot jo, kooperatyvas buvo įregistruotas 2001 metų pavasarį. Iš pradžių buvo įsteigti du pieno surinkimo punktai – Virkšuose ir Žlibinuose. Tuomet kooperatyvas turėjo 15 narių.
Kaip teigė pašnekovas, kooperatyvas įsikūręs pačioje Žemaitijos širdyje, kur kraštovaizdis kalvotas, žemės nederlingos. Todėl čia pieninius galvijus auginantiems ūkininkams, kurių netenkino maža tuometinė pieno supirkimo kaina, kilo mintis burtis draugėn. „Susivienijus visada galima išsiderėti geresnę kainą, – pabrėžė J. Kuzminskas. – Be to, kooperatyvas padeda apsirūpinti žolių sėklomis, kombinuotaisiais pašarais, druskos laižalais, plovimo ir dezinfekavimo medžiagomis, šienainių pakavimo plėvele, melasa – viskuo, ko reikia pieno ūkiui. Kai perkamas didesnis kiekis, visada galima išsiderėti mažesnę nei rinkos kainą. Pieną kooperatyvas taip pat stengiasi parduoti brangiau, kad ūkininkams būtų didesnė nauda.“
Nepaisydami kliūčių, plėtėsi ir augo
Pašnekovas aiškino, jog kuriant kooperatyvą iš pradžių buvo daug abejonių – kad kooperatyvas gyvuotų, reikėjo įsigyti brangiai kainuojančią įrangą – talpius šaldytuvus, įsirengti pieno surinkimo punktus. Pirmiesiems nariams – smulkiesiems ūkininkams – tai buvo dideli pinigai. Tiesa, J. Kuzminskas atskleidė, jog kooperatyvui pirmuosius žingsnius žengti padėjo tęstinį projektą Lietuvoje vykdę prancūzai, kurie pagelbėjo ne tik patarimais bei palaikymu, bet ir įranga – dovanojo pirmiesiems lietuvių įkurtiems kooperatyvams 28 technikos komplektus, į kuriuos įėjo traktoriai, plūgai, kultivatoriai, sėjamosios, trąšų barstytuvai, kombainai.
Anot valdybos pirmininko, kooperatyvui augant teko susidurti su žmonių nepatiklumu ir baime tapti kooperatyvo nariais. „Pagalius kaišiojo daug kas. Pavyzdžiui, atiduodant vertinti pirmuosius surinkimo punktus, jiems buvo iškelta perteklinių reikalavimų. Visgi, visas kliūtis nugalėjome. Džiugu, kad ūkininkai nepatikėjo skleidžiama neigiama informacija apie kooperatyvų perspektyvą, nuolatiniais gąsdinimais, kad kooperatyvas bankrutuos ir liks skolingas ūkininkams, – sakė J. Kuzminskas. – Kooperatyvas sparčiai augo ir plėtėsi. Šiuo metu jame veikia 19 pieno punktų, taip pat superkamas pienas iš 83-ijų stambesnių ūkininkų, kurie turi savo šaldytuvus. Kooperatyvo narių skaičius per 19 metų išaugo iki 470.“ Pasak valdybos pirmininko, „Pieno gėlė“ dabar apima Rietavo, Plungės rajono, Skuodo rajono ir Šilalės rajono savivaldybes.
Vienijasi ir toliau
J. Kuzminskas džiaugėsi, kad 2019 metų pradžioje susikūrė pirmoji pieno sektoriaus gamintojų grupė „Pieno partneriai“, kurią sudaro aštuoni stambūs ūkininkai ir trys žemės ūkio kooperatinės bendrovės. Tarp jų – ir „Pieno gėlė“. Anot pašnekovo, grupei įsisteigti patvirtinta parama pagal KPP priemonę „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“. Kaip sakė kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas, ši grupė iki šiol labai sėkmingai veikia, visi jos nariai patenkinti sprendimu susivienyti. „Mūsų pieno gamintojų grupė turi apie 150 tonų pieno per dieną, todėl lengviau rasti pirkėją, su mumis pradėjo skaitytis pieno perdirbimo įmonės, kurios dabar priverstos peržiūrėti savo pieno supirkimo kainas“, – kalbėjo pašnekovas.
J. Kuzminsko teigimu, KPP priemonėmis yra naudojęsis ir pats kooperatyvas „Pieno gėlė“. Anot jo, pernai KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“ lėšomis buvo modernizuota transporto bazė – nupirkti du pienvežiai ir priekaba. Už anksčiau gautą paramą kooperatyvas įsigijo pašarų ruošimo technikos, su kuria iki šiol padeda smulkesniems ūkininkams pasiruošti pašarą galvijams.
Vienybėje – tvirtybė ir jėga
„Kooperacija – didžiulė jėga, – tvirtai teigė pašnekovas. – Vakaruose, kalbant vien apie pieno sektorių, veikia didžiulės kompanijos Naujojoje Zelandijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje ir kitur. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje visa šalis susivienijusi į vieną didžiulį kooperatyvą, todėl gali daryti spaudimą net politikams.“
Pasak J. Kuzminsko, Lietuvos pieno sektoriuje taip pat būtų visai kita situacija, jei kooperacijos lygmuo būtų didesnis. Jo teigimu, ant vienos rankos pirštų būtų galima suskaičiuoti stambesnius mūsų šalies pieno kooperatyvus. „Jei jie išsilaikytų ir stiprėtų, tik tokios kooperatinės bendrovės galėtų išgelbėti Lietuvos pieno sektorių, – tikino „Pieno gėlės“ valdybos pirmininkas. – Jei taip neįvyks, Lietuva įstengs pasigaminti pieno tik savo reikmėms.“
Skiriama parama
Vertėtų atkreipti dėmesį, kad ne tik pieno, bet ir kitų žemės ūkio sektorių kooperatinės bendrovės turi daugiau galimybių gauti Europos Sąjungos paramą. Įgyvendinant KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ bei priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“, kooperacija skatinama suteikiant projektų atrankos balų į paramą pretenduojantiems pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams ar jų nariams. Taip pat pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, siekiantiems gauti paramą pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, už kolektyvinių investicijų įgyvendinimą paramos intensyvumas padidintas 20 proc. punktų.
Kooperatyvą ketinantys steigti ūkininkai turėtų žinoti, jog KPP priemonė „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ yra tiesiogiai skirta žemdirbių kooperacijai skatinti teikiant paramą gamintojų grupėms ir organizacijoms įsisteigti.
Užs. 929
Na ir vel kolukiai
Na va ir vel kolukis…