Riešutmedžiai labiau tiko kalvotai, akmenuotai dirvai
Daugiau kaip 7 ha graikinių riešutmedžių apsodinę ūkininkai Algis ir Vida Saruliai, paklausti, kaip sekasi riešutų auginimas, purto galvas, kad dar ankstoka kalbėti apie derlius ir rezultatus, nes riešutynui tik treji metai, o derlių jis duos dar po kokių penkerių ar septynerių.
Auginti riešutmedžius ūkininkai sugalvojo per COVID pandemiją, kai pradėjo dairytis į naujas kultūras. Paklaustas, kodėl riešutmedžiai, o ne lazdynai, kurie greičiau duoda derlių, Algis atsakė, kad lazdynams reikia geresnės žemės, o riešutmedžiai ne tokie reiklūs, todėl labiau tiko jų turimai prastesnei kalvotai, akmenuotai dirvai. Vis dėlto, ne viską nulemia žemė. Riešutų augintojai, kaip ir, pavyzdžiui, šilauogininkai, patirties dažniausiai semiasi iš lenkų ar pietų Lietuvos augintojų. Tik ne visada jų patirtimi ir patarimais galima pasikliauti, nes klimatas pas mus vėsesnis už Suvalkijos, nekalbant apie dar pietesnius lenkus. Šiltesnio klimato šalyse riešutmedžiai klesti, o mūsų platumos – gal pati šiauriausia vieta jiems auginti – Latvijoje tai jau vargiai pasiteisintų. Šiemet riešutmedžiai net du kartus nušalo, nes paskutinių šalnų sulaukta jau birželį. Kai liepą prasidėjusi šiluma truko iki spalio pradžios, riešutmedžiai atsigavo, dar dabar stovi su lapais, bet klimato rizikos niekada negalėsi atmesti. Žinoma, klimato kaitos sąlygotos ilgesnės ir šiltesnės vasaros būtų palankios „riešutautojams“, bet oro neužsisakysi.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“