Mama supyko ir atleido
Pirma tatuiruotė buvo „tribal“ stiliaus. Dažniausiai tai ryškios juodos linijos, smailūs, vingiuoti ir simetriški raštai. „Tribal“ stilius įkvėptas įvairių pasaulio genčių ornamentų, tad Erikui Šaučiūnui-Ešui ji neturėjo jokios ypatingos reikšmės – visam laikui išliko pirma tatuiruote, ir tiek. „Tribal“ išrinko vyresni draugai, patys padrąsinę Ešą ją darytis, net meistrui užmokėję už darbą. Tatuiruotę darė jonaviškis Andrejus Lobovas.
„Net tėvams nieko nesakiau, kad planuoju tatuiruotę. Mama labai supyko, bet vakare užėjusi į mano kambarį paklausė: „Gal kuo patepti reikia? Susitaikėm“, – pasakojo Ešas.
Ešas – įprasta ir priimtina
„Ešas – slapyvardis, pravardė?“ – teiravomės pašnekovo. „Tai pirmos mano vardo ir pavardės raidės. Galima vadinti mane Ešu – tai jau tapo labai įprasta ir priimtina“, – sakė jis. Gimęs Anykščiuose, septynerius metus Ešas gyveno Anglijoje, Midlzbro mieste, dar kelerius metus – Danijoje, pažino šių šalių tatuiruočių meistrus. Jau porą metų gyvena Rokiškyje, dirba pavežėju. Jo manymu, būtent šiame mieste yra pati geriausia tatuiruočių meistrė Erika Daktariūnaitė. „Kaip ji vertina tavo tatuiruotes?“ – teiravomės. „Ji dirba profesionaliai ir kitų darbo neaptarinėja“, – sakė Ešas.
Tatuiruotės – liga
Ešas teigia, jog tas, kas pasidarė vieną tatuiruotę, darysis ir antrą – tai liga. Ant jo kairės rankos atsirado vanagas, rožė, skaičius 13, ant dešinės – trys septynetai, paukštukas, trys kardai, saulytė. Tatuiruotos kojos, nugara. „Ar esi išsitatuiravęs mylimos merginos vardą?“ – teiravomės. „Nesu dar tiek durnas, – atsakė Ešas, bet netrukus pridūrė: – Jei mergina labai norėtų, jos vardas atsirastų ant mano kūno. Jei santykiai nesusiklostytų, paslėpčiau jį kita tatuiruote.“ Panašu, kad Ešui teks slėpti Anglijoje darytą tatuiruotę ant nugaros – ji didelė, bet nelabai vykusi. Danų tatuiruočių meistrus Ešas vertina geriau. Tiesa, kartą po Danijoje darytos tatuiruotės atsirado raudoni dryžiai, dvi dienas vaikinas jautė silpnumą, net medikų pagalbos neprireikė.
Kainavo nemažai
„Kiek paklota pinigų kūno piešiniams?“ – klausėme Ešo. Mokėta įvairiomis valiutomis, todėl jis neskaičiavo, tačiau tikrai ne vienas tūkstantis eurais. Tatuiruočių salonuose praleista labai daug laiko: kai kurioms tatuiruotėms padaryti prireikė 8 ar net 12 valandų. Apie tatuiruočių reikšmes Ešas nenori kalbėti – tai labai asmeniška. Tačiau kiekviena tatuiruotė turi savo istoriją: net miegantis kūnas papasakotų daug.
„Kartais mane apžiūrinėja, klausinėja tatuiruočių reikšmių. Bet piktais žvilgsniais nebevarsto, nebešnabžda: „Banditas, parazitas.“ Aš pats niekada kitų žmonių neklausinėju apie jų tatuiruotes“, – pasakojo jis.
Jei labai norisi
Ešas pripažįsta, kad požiūris į tatuiruotes labai pasikeitė. Dauguma kūno piešinių nebeturi konkrečios reikšmės – žmonės juos renkasi todėl, kad jie tiesiog patinka. Aiški simbolika dažniausiai būdinga tik tradicinėms, kultūrinėms ar tam tikroms bendruomenėms, o likusios vis dažniau tampa saviraiškos ir estetikos dalimi. Paklaustas, ką patartų tiems, kurie abejoja, darytis tatuiruotę ar ne, Ešas atsakė: „Kodėl gi ne? Su kūno piešiniais vaikščioti nei sunkiau, nei lengviau. Gerai žinant, kad tik vieną kartą gyvename, reikia daryti tai, ko labai norisi.“
Rita BRIEDIENĖ
