Per vienerius mokslo metus vokalo konkursuose ji iškovojo šiuos aukščiausius apdovanojimus: pirmąją vietą ir laureatės vardą konkurse „Rudeninės žvaigždės“, Grand Prix konkurse „Linksmosios sūpynės“, pirmąją vietą latvių konkursuose „Sapņi piepildās“ ir „Trīs zvaigznes“, pirmąją vietą konkurse „Skambančios žvaigždelės“ ir Mini Grand Prix „Muzikos talentų lygoje“. Faustėja taip pat yra pelniusi Rokiškio rajono gabiausio mokinio apdovanojimą, o liepos pradžioje jos pasiekimus apvainikavo tarptautinio konkurso „Baltic Voice“ pirmosios vietos laureatės vardas.
Apie Faustėją, kitus solistus, jų gabumus ir sėkmės priežastis, apie neįtikėtinai stiprų konkursą Juodkrantėje kalbėjomės su Faustėjos vokalo mokytoja, ne vieną solistą išugdžiusia charizmatiškąja Vilma Likiene. Už savo mokinius ji atiduotų viską, tačiau prieš tai pareikalauja visko, ką jie gali.
– Atrodo, tapo norma, kad Jūsų solistai nuolat sulaukia įvertinimų, užima pirmąsias vietas – niekas iš Jūsų mažiau ir nesitiki. Ar pradėdama dirbti su mokiniu jau iš kokių nors ženklų sprendžiate, kad jis daug pasieks, ir „spaudžiate“ iš jo maksimumą? Kaip?
– Pirmos vietos visada yra gerai. Tačiau dabar gausu konkursų, kuriuose absoliučiai visi dalyviai vertinami tik pirmąja–trečiąja vietomis, todėl laimėjus trečiąją girtis jau nepadoru, nes, suprask, esi „uodegoje“. Bet yra ir kita pusė – vaikas įgyja patirties, auga, mato ir girdi kitus, o neaukštas komisijos įvertinimas gali skatinti tobulėti. Aš visada sakau: „Vardan vaiko patirties kartais tenka ir gėdą atkentėti.“ Yra konkursų, kuriuose amžiaus kategorijoje skiriama tik viena pirmoji vieta, – tokiu atveju laimėti trečiąją ar ketvirtąją vietą jau yra pasiekimas. Yra ir tokių, kuriuose aukščiau už pirmąją vietą yra tiesiog laureatas arba Grand Prix.
Pradėdama dirbti su mokiniu, jaučiu jo balso tembro savitumą, įžvelgiu charakterio savybes. Kiek įmanoma, įvairiais būdais ir formomis skatinu kiekvieno motyvaciją reikštis individualiai. Maksimumą spaudžiu iš kiekvieno, tačiau toli gražu ne visi, turintys gražų balso tembrą ir jau vokaliai išlavinti, pasižymi visais kitais komponentais, reikalingais, kad taptų ypatingi.
– Kokie tie komponentai?
– Pirmasis ir svarbiausias – šeima. Ar šeimoje diskutuojama apie dainavimo pamokas? Jei ne, vaikui formuojasi požiūris, jog tai tėra eilinis dalykas – toks, kaip pareiga laiku nueiti į pamokas, atlikti namų darbus ar tiesiog nupirkti ko nors parduotuvėje. Jei šeimoje nuolat domimasi, kaip sekėsi, kas įdomaus buvo pamokoje, ko naujo mokytoja mokė, tuomet vaikas tai priima kaip vieną svarbiausių dalykų. Tai visada, be išimčių, jaučiu vaikuose. Tai pamatinis dalykas, kurio labai reikia bet kokiems pasiekimams. Visa kita susidėlioja iš įvairiausių „lego“ detalių, kurias dėlioju pati, atsižvelgdama į kiekvieno poreikius ir galimybes.
Pirma – „gera galva“: orientacija, atmintis, intelektas ir mokinio darbštumas, kuris, kaip minėjau, priklauso nuo požiūrio šeimoje. Dar svarbu, kiek mokinys mane įsileidžia į savo vidinį pasaulį, iki kokio lygmens galiu įjautrinti jo emocijas. Ir turbūt pasirodys keista, bet tik paskutinėje vietoje paminėsiu muzikalumą.
– Puiki mokytoja, tėvų palaikymas, sėkmė… Ko dar reikia, kad klausydami žiūrovai užmirštų rūpesčius ir atsiduotų tik tam balsui?
– Ypatingiems laimėjimams pasiekti esminis veiksnys, kurį jau minėjau, – šeima. „Pandėlio balsiukų“ klasėje išties išauga ne vienas ir ne du ypač gražiai dainuojantys vaikai. Bet ne visi turi galimybių „šėlti“ po visas įmanomas scenas. Ir čia esminis vaidmuo tenka tėvams. Kelionių ir laiko kaštai, sceninė apranga, įvaizdis… Jis irgi labai svarbus, nes tinkamai parinkta apranga sustiprina bendrą atlikimo įspūdį.
Visada stengiuosi sugalvoti įvaizdį. Pavyzdžiui, Faustėjai jį kūriau pati: piešiau, modeliavau suknelę. Su jos mama irgi daug bendravome. Ji ieškojo audinių, mezginių, siuvėjos… Ir įgyvendino mano sumanymą. Batelius, šukuoseną – viską taip pat deriname kartu. Kaip suprantate, tam reikia daug laiko. Ne kiekviena mama gali skirti tiek laiko ir lėšų. Štai jums ir ta medalio pusė, apie kurią net nepagalvotumėte. O sceninė estetika ir įvaizdis konkursuose taip pat vertinami.
Dar sėkmė priklauso ir nuo tinkamai parinkto kūrinio. Pirmiausia turi atsiskleisti balso galimybės, tembro grožis ir išskirtinumas, vokalinė technika, emocionalumas. Na, be abejo, ir intonacija (pataikymas į natas), bet tai jau savaime suprantamas dalykas. Paskutiniame konkurse, drįsčiau teigti, triumfavome dėl visų šių sudedamųjų dalių: teisingai parinktos dainos, jos charakteringumą sustiprinusio įvaizdžio ir vokalinės technikos.
– Koks buvo kelias į pastarąjį konkursą?
– Į XIII Tarptautinį jaunųjų vokalistų konkursą „Baltijos balsas 2025“ (angl. „Baltic Voice 2025“) mus pakvietė jo koordinatorius Algirdas Grinkevičius. Galima sakyti, jog atradome aukščiausio lygio konkursą Lietuvoje. Nors ir Faustėjos laimėjimų krepšys brandus, šiame konkurse buvome priverstos susigūžti ir jaustis kukliau. Faustėjos mama tyliu balsu ištarė: „Kur mes čia patekome…“ Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko arenoje vienas už kitą geresni atlikėjai keitė vieni kitus. Dvi dienas trukusiame konkurse dalyvavo daugiau kaip 140 jaunųjų atlikėjų iš 15 valstybių: Armėnijos, Moldovos, Ukrainos, Slovėnijos, Serbijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Jie padainavo per 280 dainų, kurias vertino kompetentinga 14 narių tarptautinė komisija, sudaryta iš pripažintų dainininkų, prodiuserių, pedagogų ir muzikos profesionalų. Iš visų pasirodymų į Gala koncertą buvo atrinktos 34 dainos.
Ir tai dar ne viskas. Pirmoje koncerto dalyje dainavo organizacinio komiteto ir rėmėjų simpatijas pelnę atlikėjai ir tik antroje – komisijos sprendimu atrinktieji. Buvome lengvai šokiruotos, kai pamatėme Gala koncerto dalyvių sąrašą ir pasirodymų eiliškumą. Faustėja dainuos trisdešimt ketvirta, koncerto pabaigoje!
Šiame konkurse nutiko daug įdomių dalykų. Kadangi konkursuose neretai susitinkame ir stebime vieni kitus, šį kartą komisijos sprendimai buvo gana netikėti. Daug, labai daug vaikų verkė nuoskaudos ašaromis… Mūsų žinomos laureatės iš Lietuvos, pelniusios trečiąsias vietas, taip pat nesišypsojo, „Muzikos talentų lygos“ didžiojo Grand Prix laimėtoja buvo įvertinta tik antrąja vieta, o Faustėja koncertavo vienoje scenoje su „X faktoriaus“ nugalėtoja Atėne Ravinkaite, kuri ir šiame konkurse pelnė pagrindinį Grand Prix.
Sproginėjome visi iš džiaugsmo ir galutinai įsitikinome, ko reikia, kad būtum pastebėtas. Supratome, kad teisingai parinktos dainos ir taiklaus intonavimo jau nepakanka. Reikia daug improvizacijos, savito kūrinio perteikimo. Scenoje turi trykšte trykšti emocijos. Faustėja tokia ir buvo – viena iš tų, kurių negalima įsprausti į jokius rėmus. Ji scenoje visokia: drąsi ir trapi, maištinga ir kupina švelnumo, atvira, nuoširdi ir labai autentiška.
– Tiek daug atiduodate vaikams – o ką gaunate mainais?
– Algą (šypsosi – aut. past.). O iš Faustėjos ir jos tėvų – kur kas daugiau, tai, kas man svarbiausia: visišką tikėjimą ir pasitikėjimą manimi. Jos mama Simona siunčia visų konkursų ir pasirodymų įrašus, kuriuos kartu aptarinėjame, tobulėjame. Ji man jau kaip išprususi kolegė ir draugė. Gaunu nuolatinį ryšį, pagarbą ir dėkingumą. Atrodo, tai labai paprasta, bet tai taip pat yra kelio į sėkmę dalis.
Iš mokinių gaunu meilę. Ir į tą žodį sutelpa viskas.
Dar gaunu vietą tarp geriausių Lietuvos vokalo mokytojų, kurią socialiniuose tinkluose paskiria stebėtojai. Mano veiklą seka daug vokalo mokytojų, su kuriais esame ir kolegos, ir konkurentai. Kai kurie komentarai, pavyzdžiui, garsių dainininkių Gintarės Jautakaitės ar Irenos Ašakaitės, būna labai svarbūs. Neretai po konkursų netikėtai gaunu žinučių iš komisijos narių. Štai po konkurso „Baltic Voice“ viena komisijos narė rašė, jog norėjo Faustėją siūlyti Grand Prix nominante, tačiau pridūrė, kad ji tam dar per jauna. Konkurso organizatorius A. Grinkevičius rašė Faustėjos mamai: „Buvo labai malonu klausyti Faustėjos atliekamų dainų. Matyti, kad jos vadovė gerai dirba, o savo amžiaus grupėje Faustėja buvo geriausia.“
Tai didelis atpildas, kurio už algą nenusipirksi.
– Ačiū už pokalbį.
